Baltijos regiono dokininkai stoja į kovą prieš socialinį dempingą

Profsąjungų fronte

Šiemet birželio pradžioje organizuojant uostuose kovos prieš vadinamąsias patogias vėliavas savaitę, siūloma atkreipti dėmesį ir į darbų saugą, nes Europos uostuose kasmet žūva vidutiniškai apie 40 dokininkų.

Nelaimingų nutikimų darbe pasitaiko ir Klaipėdos uoste. Šiemet LKAB "Klaipėdos Smeltė" jau žuvo 1 dokininkas, vienam buvo sulaužytas stuburas. Saugų dokininkų darbą privalo garantuoti darbdaviai.

Gegužės antrą savaitę Klaipėdoje pirmą kartą vyko Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (angliškas trumpinys - ITF) renginiai, tarp kurių ir Baltijos šalių dokininkų seminaras, skirtas "patogiems" uostams.

Viena kampanijos prieš "patogius" uostus dalis skirta darbui su globalinėmis darbdavių kompanijomis, siekiant suvienodinti darbo sąlygas ir atlyginimus vienos kompanijos padaliniuose įvairiuose uostuose, antra - uostams, kuriuose nedirba globalinės kompanijos. Pastarajai būtų priskirtinas ir Klaipėdos uostas.

Baltijos regionas laikomas problemiškiausiu Europoje, nes jam priklauso ir buvusios Sovietų sąjungos respublikos, ir Rusija. Todėl jis pirmasis tiek Europoje, tiek pasaulyje pradėjo nagrinėti "patogių" uostų problemą. Klaipėdoje susirinkę Baltijos šalių dokininkai aptarė savo problemas, užmezgė tiesioginius kontaktus, idant galėtų operatyviau keistis būtina informacija.

Indijos dokininkai - ponai

Šiuo metu dokininkų atlyginimai Europoje vidutiniškai 1,6 karto didesni nei kitų darbininkiškų profesijų atstovų, o Indijoje - net kelis kartus. Vaizdžiai tariant, dokininkai pastarojoje šalyje yra ponai. Pasak Dokininkų profsąjungos pirmininko Vladimiro Bendoraičio, Lietuvoje apskritai palyginti neįmanoma, nes nėra apskaičiuoti vidutiniai darbininkiškų profesijų atlyginimai.

V. Bendoraičio teigimu, būtina akcentuoti dokininko statusą. Darbdavys yra suinteresuotas dokininko pareigas vadinti kitu pavadinimu, pavyzdžiui, operatoriumi, kranininku, krautuvo vairuotoju, ir mokėti jam mažesnį atlyginimą. Išsivysčiusiose šalyse to nėra, tačiau Latvijoje dokininkai jau pervesti į žemesnę kvalifikacinę klasę, jie prilyginti fizinį darbą dirbančių žmonių kategorijai, iškilo pavojus, kad jiems gali būti mokami mažesni atlyginimai.

Seminaro metu Klaipėdoje kalbėta apie tai, kad uoste turėtų būti viena profsąjunga ir pasirašyta viena kolektyvinė sutartis, suvienodinanti darbo sąlygas. Seminaro dalyviai stebėjosi tokiais uostais, kuriuose veikia daug profsąjungų, kurios trukdo viena kitai, kad profsąjungų lyderiai paklūsta darbdavio valiai.

Dokininkams reikia sertifikatų

Seminare keltas socialinio dempingo dokininkų darbe klausimas. Paprastai dokininkai žino savo darbo vertę, tačiau atsiranda žmonių, sutinkančių dirbti prastesnėmis darbo sąlygomis ir už mažesnį atlyginimą, kurie kenkia dokininkams. Pavyzdžiui, Estijoje prieš kelias savaites atplaukusį laivą iškrauti autobusu buvo atvežti lenkai. Būta, kad pats laivas atsiplukdė dokininkų.

Manoma, kad dokininkus reikėtų sertifikuoti. Turėdami kvalifikacinius pažymėjimus jie galėtų dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis visuose Europos uostuose ir gauti tokius pačius atlyginimus kaip ir tos šalies dokininkai. Šis žingsnis padėtų mažinti socialinį dempingą dokininkų darbe.

Reprivatizavimas - dar blogiau

Pasak V. Bendoraičio, privatizacija Lietuvoje profsąjungų požiūriu nebuvo vykusi, nes prieš privatizaciją nepavyko apginti savo reikalavimų. Dabar rytinėje Baltijos pakrantėje jau nėra neprivatizuotų kompanijų uostuose, tačiau privatizavimas gresia Švedijai. Tad švedams būtina semtis patirties, kad jie nepadarytų tų pačių klaidų. Beje, jie pakvietė kolegas apsilankyti Švedijos dokininkų rengimo centre.

Anot V. Bendoraičio, blogiau už privatizavimą yra reprivatizavimas - kai iš privatininkų objektą vėl perima valstybė. Šiuo metu baiminamasi, kad Latvijos dokininkai gali netekti darbo. Rygoje uostą norima iškelti iš miesto centro arčiau Rygos įlankos į kitą krantą. Uostas centre bus likviduotas, o kol bus įrengtas kitas, gali praeiti nemažai laiko, tad dokininkai laikinai arba visam laikui praras darbą.

Svarbu reali pinigų vertė

Klaipėdos uoste yra dvi dokininkų profsąjungos - LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO). Pastarosios dokininkų profsąjungos pirmininkas V. Bendoraitis piktinasi tuo, kad patarinėjama dokininkams stoti į bendrą KLASCO darbuotojų profsąjungą, o ne į dokininkų. Jo manymu, nesuprantantys dokininkų problemų negali ginti jų interesų. Pasak pirmininko, kitų uosto įmonių darbuotojai jau prašosi į dokininkų profsąjungą.

V. Bendoraičio teigimu, dokininkų atlyginimai KLASCO, atsižvelgiant į realią pinigų vertę, neauga jau 10 metų. Jų didinimas keliais procentais kaip ekonomikos požiūriu išsivysčiusiose šalyse pas mus realios naudos neduoda, nes čia dar nelikviduotas atlyginimų skirtumas. Pasak jo, jeigu išsivysčiusiose šalyse atlyginimai didinami atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir infliacijos lygį, tai Lietuvoje turėtų būti BVP plius infliacijos, plius skirtumo naikinimo procentai.

V. Bendoraitis tvirtina, kad KLASCO, kurioje taikomas vienetinis apmokėjimas už darbą, kurioje darbo užmokestis priklauso nuo perkrautų tonų, dokininkų atlyginimas netgi sumažėjo: viena, jis nebuvo indeksuotas, antra, dokininkai 100 proc. neaprūpinami darbu. "Smeltėje", kurioje mokamas valandinis atlyginimas, jis padidėjo, tačiau infliacijos lygio nepasivijo.

Dalia BIKAUSKAITĖ