Baltijskas pamažu atsiveria pasauliui

Svetur

Nors norintiems įvažiuoti į Kaliningrado srities Baltijsko miestą užsieniečiams vis dar reikia leidimų, tačiau dinamiškai pradėjęs vystytis Baltijsko uostas stebina net kaliningradiečius.

Dar tais laikais, kai Kaliningrado sritis priklausė vokiečiams, Baltijsko uoste jau buvo dislokuotas jų karinis laivynas. Tarybiniais metais situacija išliko nepasikeitusi - čia buvo karininė Baltijos jūrų laivyno bazė. Dėl šių priežasčių uostas buvo uždaras. Tik 1992 metais miestas buvo atvertas civiliams Rusijos gyventojams.

Baltijskas yra gerokai patogesnėje geografinėje padėtyje nei Kaliningrado uostas. 23 jūrmylių ilgio Kaliningrado kanale laivų eismas tuo pat metu leidžiamas tik viena kryptimi, todėl sugaištama daug brangaus laiko. Baltijsko uosto kanalo ilgis tik 2 km, be to, dėl pakankamo pločio laivai nevaržomai gali tiek įplaukti, tiek išplaukti.

Baltijsko uoste tik 1998 m. prasidėjo civilinių krovinių krova - tais metais pradėjo dirbti tarptautinė naftos produktų prekybos kompanija "Vitol". Dabar šiame terminale kasmet perkraunama maždaug 1,3 - 1,5 mln. tonų naftos produktų, o galimybės siekia 2 mln. t.

Uostas užima 29 hektarus teritorijos, iš jų 12 ha tenka keltų terminalui. Į Baltijsko uostą pagal specialią federalinę programą iš viso investuota maždaug 2 milijardai rublių (apie 200 mln Lt). Investicijos yra didelės, nes akvatoriją reikėjo gilinti, iškelti po Antrojo pasaulinio karo besitraukiančių vokiečių sprogdintus ir nuskandintus jų laivus.

Maskvos kūdikis

Civilinio jūrų uosto statybos buvo pradėtos 2002 m. rugsėjį ir pirmasis keltas priimtas tų pačių metų pabaigoje. Dabar uostas jau yra daugiafunkcinis - pastatyta geležinkelio ir keltų perkėlos - kraunami geležinkelio vagonai, jūriniai konteineriai, ro-ro kroviniai. Į Baltijską jau nukreiptos 6 keltų linijos.

Viena priežasčių, paskatinusi pastatyti Geležinkelio perkėlą, yra ta, jog Rusija siekia išvengti karinių krovinių Kaliningrado kryptimi tranzito per Lietuvą ir kitas šalis.

Žinia, uosto statybas ir plėtrą finansuoja federalinė Rusijos valdžia. Baltijsko geležinkelio perkėlą valdo Rusijos valstybinė įmonė "Rosmorport". Maskva finansavo šios perkėlos įrengimą bei laivo pirkimą.

Kol kas Geležinkelio perkėla, galinti priimti "Mukran" tipo laivus, tik bandoma. Komercinė perkėlos eksploatacija bus pradėta 2007 m. sausį. Dabar į perkėlą pasikeisdami tai iš Vokietijos, tai iš Sankt Peterburgo plaukia 2 keltai - "Baltijsk" ir "Trans Liubeka".

2007 m. pradžioje keltai jau plauks į tikrąjį linijos uostą - Ust-Lugą, nes kol kas ten įstrigę kai kurie darbai. Taip pat planuojama įvesti ir bandomuosius reisus atlikusį AB DFDS LISCO keltą "Vilnius", kuris krovinius gabentų iš Baltijsko į Vokietiją. O, atsiradus poreikiui, Rusijos vyriausybė perkėlai ateityje planuoja pastatyti 4 - 5 vienodus keltus.

Geležinkelio perkėla talpina 100 vagonų ir yra pajėgi iškrauti ir pakrauti kone 200 vagonų per parą. Perkėlos tilto aukštis keičiamas 3 metrų amplitude, priimami 30 metrų pločio ir 200 metrų ilgio laivai. Tokios sąlygos leidžia atplaukti visų tipų ro-ro keltams, dvejopiems geležinkelio vagonų laivams. Kol kas problemų kyla dėl geležinkelio posūkio kampo, nes tai neleidžia gabenti visų tipų vagonų.

Dabar geležinkelio terminalo pajėgumai yra apie 700 tūkst. tonų per metus, tačiau, pabaigus visus plėtros projektus, pajėgumai turėtų šoktelti iki 4 mln. tonų.

Domisi vokiečiai

Dabar į Kaliningradą per Geležinkelio perkėlą dažniausiai nukreipiami brangūs ir akciziniai rusų kroviniai. Pasak "Rosmorport" Baltijsko uosto geležinkelio terminalo viršininko Andrejaus Maškovo, dėl didelių tranzitinių trečiųjų šalių mokesčių gabenti tokius krovinius jūrų keltais atsieina iki 20 proc. pigiau.

A. Maškovas pasakojo, jog vokiečiai itin domisi krovinių gabenimo galimybe per Baltijską į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ten kroviniai būtų perskirstyti ir dalis jų išvežta geležinkeliu per Lietuvą, dalis - keltu į Ust-Lugą.

Baltijskas, anot A. Maškovo, nėra tranzitinis taškas, nes dėl palankios mokesčių sistemos Kaliningrade vystoma pramonė. Todėl 90 - 95 proc. krovinių gabenamų tiek geležinkeliu, tiek konteineriuose yra rusiški.

Augs konteinerių skaičius

Pastaruoju metu uoste itin suaktyvėjo konteinerių krova. Per savaitę Keltų terminale apsilanko po 2 konteinervežius, kurių kiekvienas iškrauna ir pasikrauna po 300 - 400 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Keltų terminalą iš valstybinės įmonės "Rosmorport" nuomoja privati įmonė "Baltiskaja stividornaja kompanija". Šio terminalo viršininkas Aleksejus Pavlovas pasakojo, jog konteineriai keltų terminale pradėti krauti tik šių metų balandį ir per mėnesį jų apyvarta siekia apie 5 tūkst. vienetų. Į Keltų terminalą šiuo metu laivai atplaukia 4 - 5 kartus per savaitę. Aptarnaujamos trys linijos bei nuolat lankosi konteinervežiai.

Konteineriuose eksportuojama mediena, celiuliozė, importuojama - ratinė technika, traktoriai, o į didžiąją Rusiją gabenama Kaliningrade pagaminta ir surenkama produkcija - televizoriai, automobiliai BMW, KIA, "Daevoo" ir kt.

Baltijsko uostas yra vienintelis Kaliningrado srityje, į kurio Keltų terminalą atplaukia kruiziniai laivai. Pirmasis toks apsilankė neilgai trukus po uosto atidarymo - 2003 m., o kasmet birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais tokių apsilanko nuo 5 iki 10.

Be kita ko, Keltų terminalas 2 kartus per savaitę priima iš Gdansko (Lenkijoje) atplaukusius mažus keleivinius vadinamuosius "girtus laivelius". Juose lenkų turistai plaukia pasimėgauti pigiu alkoholiu.

Gylis prie Keltų terminalo krantinių siekia 9,5 metro. Šalia jau įrenginėjama nauja krantinė, kurios gylis sieks 10,5 m. Anot A. Pavlovo, šiuo metu jų terminalas gali priiminėti iki 210 metrų ilgio laivus, o pastarieji neturi didesnės grimzlės, tad didesnis gylis yra nereikalingas.

Kol kas Keltų terminale nėra nuosavų kranų, todėl priimami tik tie laivai, kurie turi savo kranus konteineriams krauti. Tokie keltai yra nedideli, talpinantys iki 700 TEU, bet jau lapkritį kompanija planuoja įsigyti kranus, kurie leis atplaukti iki 1000 TEU talpos laivams.

Pasak A. Pavlovo, naujoji krantinė turėtų būti baigta dar šiemet. Tuomet bendras terminalo pajėgumas sieks iki 300 tūkst. TEU per metus. Ro-ro krovinių Keltų terminalas pernai krovė 96 tūkst. tonų. Tokios tendencijos lieka ir šiems metams.

Imantas PALIAKAS