2011 m. sausio 21 d. E. Gentvilas parašė raštą teisėsaugos institucijoms pašydamas atlikti "skersinį ir išilginį Uosto direkcijos veiksmų patikrinimą". Pradėti įvairūs ikiteisminiai tyrimai, atliekami įvairiose institucijose: vienus vykdo prokuratūra, kitus - Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir kt. Pasak dabartinio Uosto direkcijos vadovo, daugelyje epizodų veikiantys asmenys ir atlikėjai yra tie patys. Tačiau dar nė vienas ikiteisminis tyrimas teismo nepasiekė.
Klaipėdos uosto vadovo teigimu, statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai gana aiškiai nustato tvarką, tik reikia jos laikytis. "Dėl to, kad galai buvo kišami į vandenį, kad nesilaikoma tvarkos, ne pati tvarka kalta. Statybų procesas sudėtingas, bet jį galima puikiai įveikti", - sako E. Gentvilas.
Suprantama, rangovai, kurie buvo įpratę, kad Uosto direkcija moka už viską, nepaisydama ar jai to reikia, ar ne, yra nepatenkinti. Bandymų pasipelnyti iš valstybės įmonės tebėra ir dabar, nors dabartinis jos vadovas tikina, kad šiuo metu padų laižymo rangovams Uosto direkcijoje nebėra.
Pratina prie tvarkos
Praėjus 7 mėnesiams po vieno objekto darbo projekto ekspertavimo, tiek projektuotojas, tiek rangovas pareiškė, kad projektas blogas. Patys projektuotojai prisipažino, kad blogai parengė tiek techninį, tiek darbo projektą, ir pareiškė, jog 12 cm ir 20 cm pločio gelžbetonines plokštes būtina keisti 14 cm pločio plokštėmis.
Paaiškėjo, kad Baltarusijoje pradėtos gaminti labai pigios 14 cm gelžbetoninės plokštės. Rangovas, kuriam brangiau kainuotų pirkti 12 ar 20 cm plokštes, susitarė su projektuotoju, kad šis keistų projektą. Jie tikėjosi pigiai nusipirkti plokščių, už kurias Uosto direkcija mokėtų konkursiniais įkainiais.
Negana to, pasak E. Gentvilo, dar naudojami ir šantažo elementai, nes rangovas atsisako dirbti su 12 ir 20 cm plokštėmis, jeigu nebus leista dirbti su 14 cm plokštėmis. Tačiau Uosto direkcija neketina pakibti ant šio kabliuko.
Kadangi anksčiau Uosto direkcijoje buvo susiformavusios tam tikros tradicijos, dabartinei vadovybei tenka rangovus mokyti tvarkos. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje tiesiamas geležinkelis iki grūdų terminalo kainuos 2,6 mln. Lt. Rangovas darbus atliko, bet nepabaigė visko sutvarkyti. Jam Uosto direkcija sumokėjo 1 mln. Lt. Pasak E. Gentvilo, kol nesutvarkys dokumentacijos, likusių 1,6 mln. Lt negaus. Negana to, rangovui jau priskaičiuota 260 tūkst. Lt delspinigių. "Rangovai turi laikytis įstatymų. Chaoso negali būti, nors iš inercijos jo dar yra labai daug", - sako E. Gentvilas.
Uosto direkcijos infrastruktūros specialistai juokauja, kad rangovams, norintiems apmauti valstybės įmonę, trūksta kūrybiškumo, nes ir dabar, vykstant 8-9 krantinių rekonstrukcijai, išgalvojami lygiai tokie patys papildomi darbai kaip ir prieš 10 metų - pavyzdžiui, vandentiekio vamzdžio pakišimas po geležinkeliu.
Į prokuratūrą nesikreipta
Bandymų pirkti darbus, kurių nereikia, Uosto direkcijoje buvo ne tik anksčiau, bet ir vadovaujant E. Gentvilui. Praėjus 5 mėnesiams po to, kai buvo pastatyta jūrų krovinių kompanijos "Bega" pirso šaknis ir objektas priduotas, pareikšta, kad reikia "atplauti" sieneles ir įsitikinti, ar viskas gerai padaryta. Buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis inicijavo papildomų darbų, kurių vertė - per 264 tūkst. Lt, pirkimą. Tačiau viešieji pirkimai buvo nutraukti, nes tie darbai buvo nereikalingi.
V. Karolis inicijavo papildomų darbų pirkimą remontuojamoje 62 krantinėje, kuria naudojasi UAB Vakarų Baltijos laivų statykla, už 300 tūkst. Lt, nors sutarties galiojimo laikas turėjo baigtis po 20 dienų. Kilo klausimas, ar per tokį trumpą laiką įmanoma atlikti tiek darbų, kai per 7 mėnesius jų buvo atlikta už 500 tūkst. Lt, ar jie nėra jau padaryti. Uosto direkcijos generalinis direktorius atsisakė leisti vykdyti pirkimą, Viešosios pirkimo komisijos nariai atsisakė pasirašyti pirkimo aktą, nors rangovas 1400 Lt nuleido kainą.
Rangovas padavė Uosto direkciją į teismą, reikalaudamas, kad ji sumokėtų už atliktus darbus 180 tūkst. Lt. Kyla klausimas, kam buvo skirtas tas 118 tūkst. Lt skirtumas. Pasak E. Gentvilo, jeigu teismas priteis mokėti Uosto direkcijai 180 tūkst. Lt, tada žalos išieškojimas gali būti nukreiptas kam nors asmeniškai, t. y. kam nors iš tų asmenų, kurie padėjo savo parašus.
Povandeninių darbų 149 krantinėje Jūrų perkėlos terminale pradinė kaina buvo 126 tūkst. Lt, paskui rangovas iš užsienio ją nuleido iki 69 tūkst. Lt, o vėliau paaiškėjo, kad tie darbai jau buvo atlikti dar jų nenupirkus. Rangovas aiškino, kad tie darbai buvo suderinti su buvusiu infrastruktūros direktoriumi. Tačiau supratęs, kad situacija pasikeitė, jis atsisakė apmokėjimo už atliktus darbus ir į teismą nesikreipė.
Dėl trijų pastarųjų variantų į prokuratūrą nesikreipta, nes Uosto direkcijai nespėta padaryti žalos.
Susidomėjo bankas
Sena sutartimi dėl 5-6 krantinių, kuriomis naudojasi KLASCO, rekonstrukcijos susidomėta todėl, kad šiam projektui buvo naudoti iš Europos investicijų banko skolinti pinigai. Prieš kelis mėnesius pastarasis susidomėjo, ar jo pinigai buvo panaudoti švariai, ar ne.
5-6 krantinių rekonstrukcija, kurią atliko UAB "Klaipėdos hidrotechnika", kainavo 29,1 mln. Lt. Pagal dokumentaciją, šie darbai 2003 m. buvo atlikti per 5 mėnesius. E. Gentvilas spėja, kad, ko gero, dalis jų buvo atlikta iš anksto. Šiame objekte atlikta net 13 papildomų darbų, kainavusių milijonus litų, jų nenupirkus, be viešųjų pirkimų procedūrų arba jos organizuotos tada, kai darbai jau buvo atlikti. Uosto direkcija už juos turėjo mokėti tiek, kiek buvo prašoma. Netgi po to, kai 2009 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašytas objekto priėmimo aktas, sutartis buvo dar pratęsta ir dar sumokėta 1,9 mln. Lt. Dėl šio epizodo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak E. Gentvilo, panašių situacijų būta ir daugiau.
Neteisėti avansai
Kitas dalykas - anksčiau rangovams neteisėtai būdavo mokami avansai. Dviem atvejais avansas išmokėtas "Klaipėdos hidrotechnikai", pakeitus sutartis, kuriose nebuvo numatyta mokėti avanso. Sutartis su UAB "Hidrostatyba" dėl Danės krantinių statybos pakeista tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta, ir numatytas 1 mln. Lt avansas. UAB "Lokys", stačiusiai 144 krantinę, sumokėtas 3,9 mln. Lt avansas. E. Gentvilo manymu, taip buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai - jeigu įmonės, dalyvavusios konkursuose, būtų žinojusios, kad bus mokami avansai, galbūt jos būtų pateikusios pigesnius pasiūlymus, kitos galbūt būtų nusprendusios dalyvauti konkursuose. Esą taip buvo elgiamasi todėl, kad darbai būtų užbaigti laiku, esą buvęs toks gamybinis būtinumas. Pasak E. Gentvilo, kai kurie darbai buvo pabaigti pavėlavus 2,5 metų ir visų minėtų sutarčių atvejais nebuvo baigti laiku.
Per 2006-2008 m. bendra neteisėtų avansų suma sudarė 9,5 mln. Lt. Anot E. Gentvilo, Uosto direkcija galėjo laikyti tuos pinigus savo sąskaitoje, bet ji juos pervedė į rangovo, įsipareigojusio dirbti be avanso, sąskaitą. Dėl šio epizodo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nereikalingi darbai
Pasak E. Gentvilo, anksčiau direkcija pirkdavo papildomus darbus, kurių nereikėjo. Būta ir kuriozinių dalykų. Pavyzdžiui, buvo nutiestas geležinkelis, kurio vertė - 1,2 mln. Lt, nors jo nereikėjo. 28 dokumentai liudija, jog Uosto direkcija buvo informuota, kad geležinkelis yra tiesiamas. Jau susitarus, kad geležinkelis bus ardomas, pasirašyta sutartis dėl jo tiesimo, mat rangovas jį jau buvo nutiesęs, o jis neegzistavo juridiniu požiūriu.
2008 m. "Klaipėdos Smeltė" buvo parduota užsieniečiams, ir paaiškėjo, kad geležinkelio nebereikės. 2008 m. rugsėjį Uosto direkcija buvo sustabdžiusi darbus "Klaipėdos Smeltės" nuomojamoje teritorijoje, kol bus pakoreguotas techninis projektas dėl atsiradusio naujo savininko poreikių. Tačiau praėjus savaitei buvęs uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas leido dirbti "Klaipėdos hidrotechnikai", nors nebuvo statybos leidimo. Pakoreguotas projektas atsirado tik 2009 m. pabaigoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įgaliojimų viršijimo.
Be to, 2009 m. gegužę buvo pasirašyta sutartis dėl papildomų darbų šiame objekte, kurių vertė - 1,6 mln. Lt. Dalis jų buvo be techninio projekto ir statybos leidimo. Kai buvo pakoreguotas projektas, paaiškėjo, kad didžioji jų dalis, kainavusi maždaug 900 tūkst. Lt, buvo nereikalinga, o rangovui pinigai buvo sumokėti. Laimei, "Klaipėdos Smeltė" apsiėmė kompensuoti už geležinkelio nuardymą, kainavusį apie 234 tūkst. Lt. 2009 m. liepą pats E. Gentvilas pasirašė sutartį dėl 1,2 mln. Lt vertės papildomų darbų atlikimo, tačiau vėliau pats uždraudė daryti tuos darbus, kai susigaudė situacijoje, tad jiems nebuvo panaudota nė vieno lito.
2007 m. dugno gilinimo darbų konkursas vyko be techninio projekto. Pasiūlymą pateikė vienintelė "Klaipėdos hidrotechnika" rekordinėmis pasaulinėmis kainomis - 73 Lt už 1 kub. m iškasto grunto. Sutartis buvo pasirašyta gruodžio 14 d. ir tą pačią dieną pakeista. Rangovui buvo mokama ne už priduotą barą, kuriame pasiekiamas projektinis gylis, o už iškasto grunto kiekį. Rezultatas - sumokėti 54 mln. Lt, o priduotų darbų vertė - 19 mln. Lt.
UAB "Klaipėdos hidrotechnika" bankroto byla Klaipėdos apygardos teisme turėjo būti nagrinėjama 2009 m. gegužės 11 d. Nepaisydamas to, gegužės 8 d. infrastruktūros direktorius A. Kamarauskas vienas pasirašė sutartį su "Klaipėdos hidrotechnika" dėl sulaikomų sumų procento sumažinimo nuo 5 iki 2 procentų ir tuo viršijo savo įgaliojimus. Kol apygardos teismas paskelbė, kad areštuojamos "Klaipėdos hidrotechnikos" sąskaitos, Uosto direkcija spėjo pervesti bendrovei 1,9 mln. Lt, skirtumą tarp minėtų procentų.
E. Gentvilo manymu, anksčiau Uosto direkcija labiausiai pataikaudavo "Klaipėdos hidrotechnikai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą