"Bartos" avarija: dar ne į visus klausimus atsakyta

Rytoj sukanka lygiai metai, kai Klaipėdos uosto akvatorijos laivybos kanale nuskendo vilkikas "Barta", žuvo du įgulos nariai. Tačiau aiškaus atsakymo, kuris tenkintų ir vilkiko savininką, kas kaltas dėl jų žūties, dar nėra.

Nelaimė įvyko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinio "KLASCO Towage Assistance" vilkikui "Barta" dalyvaujant sausakrūvio laivo "Magdalena", plaukiojančio su Maltos vėliava, švartavimo operacijoje. Netikėtai "Bartai" susidūrus su "Magdalena", vilkikas apvirto ir nuskendo. Žuvo jo kapitono padėjėjas Kazimieras Vaitkevičius, tuo metu ėjęs kapitono pareigas, ir jūreivis motoristas Andrej Blindij.

Pasak KLASCO atstovų, bendrovė iki šiol dar nepradėjo teisminio proceso, nes dar nesulaukė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros procesinio sprendimo. Ji kuravo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus atliktą tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo du žmonės. Apylinkės prokuratūra turi nuspręsti, ar byla turi būti nutraukta, ar perduota teismui.

Kovo 20 d. l. e. p. KLASCO generalinis direktorius Vytautas Kaunas pateikė prašymą Klaipėdos apylinkės prokuratūrai prijungti prie bylos KLASCO komisijos atlikto tyrimo medžiagą. KLASCO tyrimui vadovavo atsargos jūrų kapitonas, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Nazelskis. Šio tyrimo metu įžvelgta ir laivo "Magdalena" kapitono kaltės. Kitas ginčytinas klausimas, ar švartavimo operacijos metu buvo viršytas leistinas greitis.

Pasak KLASCO atstovų, bendrovė yra linkusi siekti, kad byla pasiektų teismą, nes, be visų kitų dalykų, KLASCO dėl šios avarijos patyrė apie 1 mln. Lt nuostolių, kurių negalėjo atlyginti draudimo kompanija.

Nesaugus greitis

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės poskyrio vedėjo Lino Kasparavičiaus, komisijos, tyrusios vilkiko "Barta" avarijos priežastis, nario, teigimu, visa operacija, kuri tuo metu vyko uosto akvatorijoje, t. y. švartavimo lyno paėmimo iš laivo "Magdalena" į vilkiką metu, vyko nesaugiu greičiu. Pasak jo, darbų saugos taisyklėse nurodyta, kad kai turi būti paimamas lynas iš laivo, greitis turi būti minimalus, tik toks, kad būtų galima valdyti laivą. Dėl greičio pasirinkimo tarėsi laive buvęs locmanas su vilkiko kapitono padėjėju. Jie tarpusavyje derino veiksmus dėl šitos operacijos atlikimo. Jų pasirinktas greitis operacijai atlikti buvo nesaugus.

O tai, kad abu laivai plaukė tokiu greičiu, kuris pagal laivybos taisykles yra leistinas Klaipėdos uosto akvatorijoje, L. Kasparavičiaus teigimu, yra visai kitas dalykas. Tačiau pačiai operacijai atlikti pasirinktas nesaugus greitis. Anot vedėjo, jeigu būtų buvęs pasirinktas tinkamas greitis, avarija būtų neįvykusi.

Po šio įvykio LSLA locmanams rekomenduoja reikalauti, kad tokios operacijos būtų atliekamos griežtai laikantis taisyklių.

Rizika nepasiteisino

Pasak LSLA Laivybos kontrolės skyriaus valstybės vėliavos ir uosto kontrolės poskyrio vedėjo L. Kasparavičiaus, visos konvencijos paremtos jūrininkų kaulais, t. y. reikalavimai priimami ištyrus įvairių avarijų priežastis.

Paklaustas, ar tai operacijai vadovavo tik vilkiko kapitonas, ar locmanas buvo eliminuotas iš jos, L. Kasparavičius atsakė: "Ne, tačiau locmanas yra laive patarėjas. Jis rekomenduoja laivo kapitonui, kokių veiksmų reikia imtis. Jis žino ir taisykles, ir tvarką, ir vilkikų galimybes, ir daugelį kitų dalykų. Tai, ką jis rekomendavo laivo, plaukiojančio su užsienio vėliava, kapitonui, tas ir buvo atlikta. Tarp vilkiko įgulos ir locmano buvo derinti veiksmai, nes jie kalbėjo lietuviškai.

Tyrimo išvadose pasakyta, kad locmanas neturėjo pasikliauti vien tik vilkiko kapitono patikinimu, jog jis gali atlikti operaciją laivui judant tokiu greičiu. Jis galėjo aiškiai pasakyti, kad reikia mažinti greitį. Vilkiko kapitonas šiek tiek rizikavo sutikdamas atlikti operaciją laivui judant tokiu greičiu. Vilkiko kapitono padėjėjo prisiimta rizika nepasiteisino."

Kitos aplinkybės

Tačiau L. Kasparavičius neneigė, kad buvo ir daugiau faktorių, dėl kurių nutiko šis skaudus įvykis.

Galbūt jeigu pats vilkikas būtų buvęs kitoks, manevringesnis, kitokios konstrukcijos, jeigu būtų buvę daugiau įgulos narių, gal tai nebūtų atsitikę.

Vilkiko "Barta" konstrukcija tokia, kad kapitonas stovėdamas vairininko vietoje negali kontroliuoti atstumo iki laivo, jis negali gerai matyti aplinkos.

Velkinio kilpa iš laivo yra paimama specialiu kabliu. Tam, kad tai būtų galima padaryti, reikia labai arti priplaukti prie laivo. Galima rinktis ir kitą būdą - mesti lyną. Taigi avarija įvyko ir dėl techninių, ir dėl žmogiškųjų faktorių visumos.

Pasak vedėjo, įvykį tyrusi komisija neturėjo jokių prielaidų teigti, kad laivo "Magdalena" kapitonas ko nors nevykdė ir veikė savavališkai. Jis darė tai, ką privalėjo daryti. Jam buvo rekomenduota sumažinti greitį, jis tai padarė. Laive buvo visi būtini liudijimai, įgula kvalifikuota, atitiko visus tarptautinių konvencijų reikalavimus.

Į klausimą, kodėl taip greitai laivui "Magdalena" buvo leista išplaukti iš Klaipėdos uosto, L. Kasparavičius atsakė: "Laivų avarijų tyrimo kodekse yra nurodyta, jog laivas neturi būti laikomas ilgiau negu reikia tyrimui atlikti. Laivo "Magdalena" savininkas ir įgula buvo apklausti po įvykio, atliko visus pareikalautus veiksmus, nebuvo pagrindo ilgiau sulaikyti laivo."

Tarptautinio rezonanso "Bartos" avarija, pasak L. Kasparavičiaus, nesukėlė. LSLA informaciją apie avarijų tyrimus, įskaitant ir šią, teikia Tarptautinei jūrų organizacijai.

Už laivo avariją administracinės nuobaudos LSLA neskiria. Jos tyrimo tikslas - nustatyti priežastis, kad tokios nesikartotų ateityje. O bausti už avariją ar ne, sprendimus priima teismai.

Vidmantas MAŽIOKAS