Be valstybės paramos nacionalinio laivyno išsaugoti nepavyks

Laivyba

Jūrininkai ekonomiškai naudingi valstybei

Praeitą penktadienį Klaipėdoje vykusios konferencijos "Šiandieninės nacionalinės laivybos aktualijos" dalyviai priėmė kreipimąsi į Lietuvos Seimą ir Vyriausybę. Juo prašoma ir toliau remti Lietuvos nacionalinio laivyno vystymąsi.

Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA), perskaityta 10 pranešimų. Ne vieno pranešėjo nuomone, Lietuvai pavyko išsaugoti laivyną todėl, kad užsitęsė jo privatizavimas. Teigiama, jog per metus Lietuvos jūrininkai, dirbantys užsienio laivyne, uždirba 45-55 mln. JAV dolerių, kurie investuojami Lietuvoje. Tačiau Lietuvos laivų savininkai sunerimę, kad nepavyksta sustabdyti kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimo į užsienį.

Laivų skaičius sumažėjo trečdaliu

Per 10-12 metų laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičius sumažėjo nuo 308 iki 199, o suminis tonažas nuo 647 iki 444 tūkstančių bruto tonų. Viena priežastis - laivynas buvo atnaujinamas mažesniais ir universalesniais laivais, kita - dalis laivų savininkų laivus pervedė į "patogiųjų vėliavų" registrą, siekdami sumažinti išlaidas.

Nacionaliniame Lietuvos laivyne dirba 1800-2000 jūrininkų, tuo tarpu 5000-6000 jų dirba užsienio laivuose.

"Pilkajame" sąraše

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pasidžiaugė tuo, kad Lietuva 2001 m. iš "juodojo sąrašo", skelbiamo pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo reikalavimus, pasistūmėjo į "pilkąjį". Tačiau jis apgailestavo, kad Lietuvos laivai vis dar sulaikomi užsienio uostuose ir ragino siekti, kad Lietuva patektų į "baltąjį" sąrašą.

Pernai valstybės uosto kontrolė (Paryžiaus SM regione) buvo atlikta 127 laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Iš jų 11 buvo sulaikyti. Lietuvos laivų sulaikymų procentas - 8,6.

Norint palyginti, reikia pasakyti, kad 2002 m. vidutinis statistinis Europos Sąjungos (ES) šalių laivų sulaikymo procentas buvo 3,28. Iš 2002 m. patikrintų 508 Suomijos laivų sulaikyti buvo 8, kas sudaro 0,15 procento.

Laivyno konkurencingumas

Z. Balčyčio teigimu, Lietuvos jūrų transportui iškyla tokios pačios problemos, su kuriomis susidūrė daugelis ES valstybių: nacionalinio laivybos sektoriaus smukimas, susijęs su laivų perregistravimu į "patogių vėliavų" valstybių registrus. "Tam, kad laivų savininkai nejaustų nesąžiningos konkurencijos iš tokių valstybių, valstybė turėtų palaikyti savąjį laivybos sektorių ir teikti jam paramą. Norint išlaikyti nacionalinį laivyną konkurencingu, turime, laikydamiesi Europos Komisijos nustatytų gairių, toliau remti laivyną sprendžiant jūrininkų socialinio draudimo, tonažo mokesčio vietoj pelno mokesčio įvedimo klausimus",- sakoma susisiekimo ministro pranešime.

Rengiama nauja laivybos politika

Susisiekimo ministras pranešė, kad šiuo metu Flandrijos Vyriausybė teikia Lietuvai techninę pagalbą. Susisiekimo ministerija kartu su LLSA, Lietuvos saugios laivybos administracija įgyvendina Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos ekonominio įvertinimo projektą. Projektą rengia Flandrijos konsultacinė bendrovė "Policy and Reserch Corporation".

Naujos laivybos politikos įgyvendinimas sieks maksimaliai padidinti šio sektoriaus teigiamą poveikį Lietuvos ekonominei plėtrai bei darbo vietų kūrimui. Ši politika turės atitikti Europos Komisijos priimtas rekomendacijas dėl valstybės paramos jūrų transportui.

"Policy Research Corporation" prezidentas profesorius Chrisas Peetersas konferencijos dalyvius supažindino su savo bendrovės atliktais projektais. Ji padėjo kurti naują laivybos politiką kelių šalių Vyriausybėms. Pirmoji buvo Olandija, vėliau Vokietija, Belgija. "Plicy Research Corporation" praktika atsispindi ir Europos Komisijos priimtose rekomendacijose "2003 metų valstybės paramos jūros sektoriui gairės". Manoma, kad kelias pasirinktas Lietuvoje bus panašus į tą, kurį pasirinko anksčiau įvardintos šalys bei ES.

Studiją finansuoja Lietuvos susisiekimo ministerija, Saugios laivybos administracija, Lietuvos laivų savininkų asociacija ir Flandrijos Vyriausybė.

Ribotos galimybės modernizuoti laivyną

LLSA prezidentas Vytautas Lygnugaris atkreipė dėmesį į tai, kad maždaug 20 tūkstančių Lietuvos piliečių gyvena iš laivybos verslo. "Turime pripažinti, kad dar nesame suformavę atskiro valstybinių institucijų požiūrio į jūrinį kompleksą, nes pasikeitus atskirų valstybinių institucijų vadovybei, reikia iš naujo kalbėti apie jūrinio verslo ypatumus",- sako V. Lygnugaris.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos jūrininkams naudingiau dirbti užsienio laivuose, nes siūlomas darbo užmokestis yra iš tikrųjų didesnis. Socialinio draudimo mokesčius jūrininkai, dirbantys užsienyje, gali susimokėti patys, o nacionaliniame laivyne už juos didelius socialinius mokesčius moka jų darbdaviai. Be to, kiekvienas darbdavys moka įmokas tarptautiniams laivų savininkų savitarpio draudimo klubams. Todėl Lietuvoje laivų savininkas už tą patį moka du kartus. Pasak V. Lugnugario, laivybos sektoriuje net 40-45 procentus visų išlaidų sudaro su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos, kai tuo tarpu kitose ūkio šakose šis dydis nesiekia nei 25 procentų.

"Esant tokiai padėčiai mes nesugebame išsaugoti kvalifikuotų jūrininkų ir turime labai ribotas galimybes modernizuoti laivyną. Siekdami išsaugoti ir didinti laivų su Lietuvos vėliava skaičių turime sukurti tokias pačias arba palankesnes laivybos verslui ir jūrininkų įdarbinimui sąlygas nei jas siūlantys mūsų konkurentai",- sakė LLSA prezidentas.

Prognozuojamas jūrininkų skaičiaus mažėjimas

Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu sukurta moderni aukšto technologinio lygio jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazė, atitinkanti pasaulio ir Europos jūrininkų rengimo ir kokybės standartų reikalavimus.

Šiuo metu jūrininkai rengiami Klaipėdos laivininkų mokykloje, Lietuvos jūreivystės kolegijoje ir Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute. Visų trijų mokymo įstaigų per metus parengtų jaunųjų specialistų skaičius svyruoja tarp 240 ir 260. Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius Viktoras Senčila sako, jog darant prielaidą, kad šiuo metu laivyne dirbantys jūrininkai tolygiai pasiskirsto pagal amžių ir visi jaunieji specialistai dėl ligos ar kitų priežasčių neatsisako jūrinės karjeros, bendras Lietuvos jūrininkų skaičius nuo 7400 sumažės iki 4800. Įvertinant jaunųjų specialistų sklaidą uosto infrastruktūros padaliniuose ir kitur, V. Senčilos teigimu, išeina, kad dabartinis jūrininkų rengimas užprogramuotas 3500 jūrininkų skaičiaus palaikymui.

Rimta problema - dėstytojų kvalifikacija, jos akademinio ir profesinio lygio palaikymas ir tobulinimas, susijęs su švietimo Lietuvoje finansavimu.

V. Senčila savo pranešime pažymėjo, kad Lietuvos jūrininkai vertinami ir turi didelę paklausą Lietuvos laivyne. Dirbantys užsienio laivyne jūrininkai turi būti traktuojami kaip išvykę į komandiruotę ir yra ekonomiškai naudingi valstybei. Per metus Lietuvos jūrininkai, dirbantys užsienio laivyne, uždirba 45-55 mln. JAV dolerių. Šitos lėšos atvežamos ir investuojamos Lietuvoje.

Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Vytautas Benetis pasiūlė įsteigti jūrinio profesinio rengimo tarybą, kurią sudatytų Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijų, LLSA, formalių ir neformalių jūrinių organizacijų, valstybinių ir privačių jūrinių mokymo įstaigų atstovai. Šiuo pasiūlymų susidomėta.

Vidmantas MAŽIOKAS