"Bega" ruošiasi naujam veiklos šuoliui

Jūrų krovinių kompanija "Bega" šiemet neketina mažinti nei darbuotojų skaičiaus, nei jų atlyginimų. Ji sieks išlaikyti pernai metų krovinių apyvartą ir ruošiasi 4 naujų terminalų statybai. Šiemet numatomos investicijos - 10-15 mln. Lt.

1992 m. įkurta kompanija "Bega" nuomoja 24 ha teritoriją, naudojasi 1,5 km ilgio krantinėmis. Geležinkelio keliai jos teritorijos viduje sudaro 14 km. Apie 25 proc. jų yra bendrovės nuosavybė.

Pernai gruodį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos "Begą" išregistravo iš valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, "Bega" nekrovė, nekrauna ir nenumato krauti pavojingų krovinių.

Ne vien krova

Pernai "Bega" perkrovė daugiau kaip 3 mln. t krovinių. Didžiąją jos krovinių apyvartos dalį sudaro trąšos, mineralinės medžiagos. Ši kompanija atlieka ne tik krovos darbus, bet ir teikia gana platų paslaugų, susijusių su logistika, spektrą, pavyzdžiui, gabenimo geležinkeliu bei autotransportu, krovinių ekspedijavimo, laivų agentavimo, muitinės tarpininko, iš dalies laivų frachtavimo ir brokeriavimo paslaugas. Bendrovė gali pristatyti krovinį nuo vienų iki kitų durų.

"Bega" turi licenciją, leidžiančią vykdyti pervežimo geležinkeliu darbus. Tokią paslaugą ji teikia ir kitoms kompanijoms ir, pasak A. Kuzmarskio, ją ketinama plėsti.

Be pesimizmo

Ketinamos panaudoti šiaurinės "Begos" teritorijos dalies planas.

Pasak A. Kuzmarskio, darbuotojai - didžiausias bendrovės turtas. Šiandien "Begoje", užsiimančioje gamybine veikla, dirba net 25 proc. žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 46 proc. - specialųjį vidurinį išsilavinimą. Jie sudaro du trečdalius darbuotojų. Apie 40 proc. darbuotojų amžius viršija 50 metų. Amžiaus vidurkis - 44 metai.

Bendrovės generalinio direktoriaus manymu, pesimistiškai vertinant šiemet "Begos" krovinių kiekis gali sumažėti apie 15 proc., optimistiškai - tikimasi išlaikyti turimą krovinių kiekį. Jeigu jų sumažės 3-5 proc., tai bėdos tikrai nebus. Bendrovės komercijos direktoriaus Egidijaus Petrausko manymu, 10-15 proc. krovinių apimties mažėjimas neduoda pagrindo kalbėti apie ekonomikos nuosmukį.

"Pernai atliktas didžiulis darbas - pritraukėme naujų krovinių. Manau, šie metai bus sunkūs, bet nuleisti rankų nereikia. Žmonės nebus atleidžiami, atlyginimų mažinti nenumatome. Žinoma, jeigu kurių nors darbų sumažės, atitinkamai gali mažėti ir atlyginimai", - sakė A. Kuzmarskis.

Pastaruoju metu verslininkai pradėjo itin daug kalbėti apie gamybos sąnaudų optimizavimą. Pasak A. Kuzmarskio, sąnaudų optimizavimas yra natūralus procesas ir būtinas nepriklausomai nuo ekonominio nuosmukio. "Begoje" prieš 6 metus buvo sudaryta atitinkama komisija, kuri rūpinasi gamybos resursų didinimu, sąnaudų mažinimu ir t. t. Tad jokių didelių naujovių šioje srityje kompanija nenumato.

Infrastruktūra

"Bega" ruošiasi naujam savo veiklos etapui ir naujam lygmeniui. Tai pradėta daryti dar 2000-aisiais. 1999-aisiais ji įsigijo Klaipėdos kartono kombinato celiuliozės virimo, apdirbimo, katilinės ir kitus pastatus. Juos reikia nugriauti, perdirbti į statybinį laužą ir paruošti teritoriją krovos darbams. Dalis pastatų jau nugriauta.

Infrastruktūrą šiaurinėje bendrovės dalyje esančioje 13 ha teritorijoje plėtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Bus rekonstruojamos 66 ir 67 krantinės, statomas pirsas.

Klaipėdos uosto infrastruktūros projektuose šių krantinių rekonstrukcija buvo numatyta 2006-2007 metais, tačiau darbai pradėti nebuvo. Tik pernai infrastruktūros išvystymo projektuose fiksuotos šiam tikslui reikalingos piniginės sumos. 2008-aisiais organizuoti konkursai statybinėms medžiagoms įsigyti, parinktas rangovas ir netrukus su juo bus pasirašyta sutartis dėl krantinių, t. y. pirso šakninės dalies statybos. Šiemet tam numatyta 14 mln. Lt. A. Kuzmarskis tiksi, kad per pirmus 9 šių metų mėnesius jie bus panaudoti. Tai pirmas darbų etapas ir pirmojo pusmečio Uosto direkcijos investicija.

Antras etapas - paties pirso statyba, 40-50 mln. Lt investicijos. Ir šie darbai turėtų būti pradėti šiais metais. A. Kuzmarskis norėtų, kad kitų metų pabaigoje pirsas būtų baigtas. Trečio etapo darbai turėtų būti baigti 2011-2012 metais.

Uosto direkcijos investicijos į šį projektą, turint omenyje ir gilinimo, ir krantinių rekonstrukcijos, ir pirso statybos darbus, ir visus tris etapus, sieks apie 100 mln. Lt.

Suprastruktūra

Teritorijos suprastruktūros išvystymas, t. y. krovos terminalų įrengimas - pačios kompanijos reikalas. Ji planuoja statyti 4 naujus terminalus, kuriuose bus kraunami specializuoti žemės ūkio produktai, maistinių produktų žaliava, inertinės medžiagos, skalda ir pan.

2008-aisiais "Begos" tikslas buvo pasiruošti naujam šuoliui - šiaurinės bendrovės teritorijos, t. y. buvusios celiuliozės ir kartono fabriko teritorijos panaudojimui. Tam pirmiausia teko pastatyti atskirą technologinės įrangos, reikalingos būsimoms statyboms, sandėlį prie Minijos gatvės, skirtą ne uostinės krovos poreikiams.

Kompanija tikisi, jog su Uosto direkcija bus pasirašyta sutartis, ir savo terminalų statybos darbus ji galės vykdyti kartu su direkcijos krantinių ir pirso statybos darbais. Pirmiausia ketinama statyti skaldos ir statybinių medžiagų krovos terminalą, darbus planuojama pradėti jau šių metų pabaigoje.

Būsimų terminalų teritorijai suformuoti "Bega" jau investavo apie 50 mln. Lt. Turint omenyje, kad reikės panaudoti visą 13 ha teritorją, kitos "Begos" investicijos sieks daugiau nei 150 mln. Lt. Kompanijos investicinė programa šiemet - 10-15 mln. Lt. Pasak A. Kuzmarkio, be abejo, sunkus laikmetis padarys šiokių tokių pataisų bendrovės planuose. Šiais metais daugiausia investuoti numatoma į priešprojektinius tyrimus, projektavimo, teritorijos paruošimo darbus.

Visus teritorijos tvarkymo ir kai kuriuos statybos darbus "Bega" darys savo jėgomis. Bendrovė turi statybos ir remonto barą, kurio veiklą ketina plėsti. Šiemet planuojama gauti tam tikrų statybos darbų licencijas. Pasak komercijos direktoriaus E. Petrausko, tie darbuotojai, kurių uždarbis sumažės krovos bare, galės užsidirbti papildomai atlikdami teritorijos paruošimo statyboms darbus.

Vidmantas MAŽIOKAS