Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus profesoriaus Viktoro Senčilos, artėja nauja era ir laukiama didelių pokyčių laivų energetikos srityje, tad tam reikia ruoštis jau šiandien.
Pokyčiai laivų energetikoje
Aiškinant paprastai, iki šiol laivuose naudojamas angliavandenilinis kuras, kurį sudaro pagrindiniai elementai: anglis ir vandenilis. Pastarojo molekulinė masė - 1, anglies - 12, nors vandenilio šilumingumas yra beveik keturis kartus didesnis. Sudeginus 1 kg vandenilio, energijos gaunama beveik 4 kartus daugiau nei sudeginus 1 kg anglių. Be to, deginant anglis išsiskiria CO2, nepageidaujamos dujos, dėl kurių susidaro šiltnamio efektas. O sudeginus vandenilį gaunamas H2O, t. y. vanduo.
Įvedus apribojimus dujų emisijai laivai pradeda kaip kurą naudoti suskystintąsias gamtines dujas (SGD). Natūraliose SGD daugiau kaip 85 proc. yra metano, t. y. dujų, kuriose anglies ir vandenilio santykis yra didžiausias: vienam atomui anglies tenka 4 atomai vandenilio. Taigi, palyginti su mazutu ar dyzelinu, SGD turi daugiausia savo sudėtyje vandenilio.
Pradėjus naudoti SGD kaip laivų kurą atsiranda didelė pagunda spręsti daug problemų. Pirmiausia, tai susiję su jau įvestu sieros oksidų emisijos apribojimu - dabar leistinas kuro sieringumas emisijos kontrolės zonose, prie kurių priskiriamos Baltijos ir Šiaurės jūros, nuo 2015 metų yra 0,1 proc., o nuo 2020 metų jis bus 0,5 proc. ir taikomas atvirame vandenyne.
Kitas dalykas, jeigu vidaus degimo variklis pakeičiamas garo turbina, dujas deginant garo katiluose mažinama ir azoto oksidų emisija.
Taigi, profesoriaus V. Senčilos teigimu, gali keistis ne vien tik kuras, bet ir jėgainės kompozicija.
Papildomos programos
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jau ruošiasi priimti iššūkius ir rengti jūrininkus, kurie ateityje galėtų dirbti ir SGD kaip kurą naudojančiuose laivuose. Pasak profesoriaus V. Senčilos, dalis laivų naudos senąją kuro, bet jie bus modernizuoti ir juose bus pastatyti įrenginiai, valantys išmetamąsias dujas. Toks metodas tinka laivams, kurie plaukia per vandenyną. Vandenyne laivams, varomiems SGD, atsirastų problemų. Pirmiausia laive turėtų būti kriogeninė (žemų temperatūrų) SGD saugojimo įranga bei SGD deginti pritaikytas variklis.
Kitas dalykas, talpyklų ir bunkeriavimo dujomis klausimas. Šiaurės jūroje, pavyzdžiui, Norvegijos pakrantėje, jau yra labai daug bunkeriavimo SGD stočių, tačiau apie visą pasaulį, ypač Afriką, to nepasakysi.
Nuo 2011 metų Lietuvos jūrininkų diplomuose buvo rašomas apribojimas, kad jie gali dirbti laivuose, kuriuose yra vidaus degimo varikliai, bet negali dirbti laivuose su turbininiais varikliais.
Mokykla parengė papildomą programą ir jau pateikė ją vertinti Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA). Be to, mokykloje bus įrengtas papildomas treniruoklis, kad būsimieji jūrininkai tokio apribojimo savo diplomuose neturėtų. "Tikiuosi, kad 2017-aisiais studijas baigiantieji studentai jo jau neturės", - sakė mokyklos direktorius ir pridūrė, kad vėliau bus rengiama papildoma programa SGD varomiems laivams.
Ko reikia dujovežio jūrininkui
Pasak profesoriaus V. Senčilos, darbas laivuose dujovežiuose, ko gero, yra geriausiai apmokamas, palyginti su visais kitais krovininiais laivais, todėl patekti į juos nėra taip paprasta. Deja, Lietuvos jūrininkai nėra dujovežių "klubo" nariai. "Tą strateginį klausimą reikia spręsti", - sako aukštosios mokyklos vadovas.
Laivų dujovežių jūrininkai rengiami pagal tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) konvencijos reikalavimus kaip ir kiti jūrininkai, tačiau vėliau jie turi baigti kursus pagal dvi programas. Viena jų - įvadinė 36 valandų mokymo dirbti dujų tanklaiviuose programa. Vėliau, surinkę atitinkamą plaukiojimo cenzą, jie turi baigti kursus pagal išplėstinę 60 valandų jūrininkų rengimo dirbti dujų tanklaiviuose programą.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla jau turi parengusi abi šias programas, jas jau akreditavo LSLA. Mokymus veda stiprūs dėstytojai, kurie patys yra dirbę dujovežiuose. Kol kas pagal šias programas Klaipėdoje mokėsi nedaug jūrininkų, tik tie, kurie dirba užsienio laivuose.
Taigi parengtas standartinis jūrininkas dar turi papildomai mokytis, nes tik turėdamas minėtų programų sertifikatus gauna leidimą dirbti. O kad iš tikrųjų galėtų dirbti, jis dar turi daug ko išmokti konkrečiame laive.
Neseniai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasirašė sutartį su UAB "Hoegh NLG Klaipėda", eksploatuojančia "Independence", ir AB "Klaipėdos nafta", tad 2017 metais technologinę praktiką tanklaivyje-dujų saugykloje atliks pirmi keturi mokyklos studentai - du būsimieji elektromechanikai ir du mechanikai.
Spręstini klausimai
Pasak profesoriaus, kitas labai svarbus klausimas, kurį būtina spręsti, Lietuvos studentų plaukiojimo laivuose dujovežiuose praktika. "Tai ateities klausimas ir mūsų iššūkis. Manau, reikės suinteresuotų organizacijų pagalbos", - sako V. Senčila.
Laivavedys turi turėti 12 mėnesių, mechanikas ir elektromechanikas - 6 mėnesių plaukiojimo praktiką. Lietuvoje yra tik vienas dujų tanklaivis "Idependence", bet jis neplaukioja į reisus. Todėl mokykla turi ieškoti kitų laivų dujovežių. Direktoriaus manymu, klausimas turėtų būti išsprendžiamas. Pavyzdžiui, Norvegijos kompanija "Hoegh NLG", Lietuvai nuomojanti "Independence", bei kitos kompanijos turi ir plaukiojančių laivų dujovežių, gabenančių dujas iš vieno į kitą uostą.
Kalbant apie norvegus iškyla dar vienas labai svarbus spręstinas klausimas - apmokestinimo sistema Lietuvoje. Ji turi pasirašiusi sutartis su Norvegijos laivų savininkų asociacija kaip ir Latvija bei Estija. Lietuvos sutartyje yra eilutė, dėl kurios Latvijos jūrininkai noriai imami dirbti Norvegijos antrojo registro laivuose, o Lietuvos - ne. Situacija tokia, pasak mokyklos direktoriaus, kad už mūsų šalies jūrininkus norvegai turi daugiau mokėti. Lietuvos jūrininkų sąjunga prieš kelerius metus bandė spręsti šią problemą, tačiau ji įstrigo Vilniuje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą