Saugi laivyba
Uoste jau nuo vasaros kalbama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija laivus "Šakiai" ir "Viesulas" perduos Lietuvos saugios laivybos administracijai. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, ministerija dar nėra priėmusi konkretaus sprendimo, kam bus perduoti Uosto direkcijos gelbėjimo laivai.
Minėtų laivų įguloms kyla klausimų: ar jos bus perduotos kartu su laivais, ar jūrininkams jau reikia ieškotis kito darbo, ar Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) mokės jiems tokius pačius atlyginimus kaip Uosto direkcija. Teko girdėti sakant, kad esą Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas nemėgstąs laivo "Šakiai", jis jam esąs tarsi ašaka gerklėje, tad norįs kuo greičiau jo atsikratyti. Tiesą sakant, S. Dobilinskas šiuo atveju niekuo dėtas - šį klausimą sprendžia Susisiekimo ministerija.
Beje, LSLA, kaip atskiros struktūros, įkūrimą ir 10 proc. Klaipėdos uosto rinkliavų skyrimą jos išlaikymui iš pat pradžių kai kurie uostininkai vertino labai neigiamai. Jų manymu, tai dar viena išpūsta biurokratinė institucija, praryjanti daugybę valstybės lėšų, o naudos duodanti mažai. Deja, kai kurie oponentai savo nuomonės nepakeitė ir dabar, praėjus trejiems metams.
Šiais dviem klausimais kalbėjomės su Susisiekimo ministerijos sekretoriumi A. Vaitkumi.
Kodėl LSLA?
Jo teigimu, laivų perdavimas būtų racionalus sprendimas. Šiuo metu LSLA, kuriai priklauso Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, nutikus nelaimingam atsitikimui jūroje atlieka koordinacinio pobūdžio funkciją, nes gelbėjimo laivų ji neturi. Pasak ministerijos sekretoriaus, valstybei būtų naudingiau, jeigu ji turėtų ir reagavimo į incidentą pajėgas.
"Mūsų manymu, Uosto direkcija, kurios reagavimo į incidentus zona yra ir už uosto vartų, neturėtų vykdyti gelbėjimo darbų jūroje, tai turėtų atlikti kita institucija. Artimiausia mūsų jurisdikcijai institucija yra Saugios laivybos administracija, todėl ketinome jai perduoti laivus. Tačiau tokiai procedūrai reikia gerai pasirengti. Ruošiamės svarstyti teisės aktus, kad nebūtų kolizijos teisinėje sistemoje. Reikia įsitikinti, ar tai galima padaryti, ar dėl to nereikėtų keisti teisės aktų. Taigi šiuo klausimu dar reikia pakankamai ilgai dirbti, tik tada bus priimtas galutinis sprendimas",- sakė A. Vaitkus.
Ministerijos sekretoriaus manymu, laivai turėtų būti perduodami su įgulomis, o ne tušti. Šiuo klausimu dar vasarą Susisiekimo ministerijos atstovai diskutavo ir su LSLA, ir su Uosto direkcijos atitinkamų tarnybų atstovais. Tokiam sprendimui nesipriešino nei vieni, nei kiti.
Europos patirtis
Daugelyje Europos valstybių incidentų jūroje tyrimo ir reagavimo į juos funkcija patikėta Pakrančių apsaugos tarnybai, kurios atitikmuo Lietuvoje yra Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Praėjusią savaitę A. Vaitkus kalbėjosi apie tai su VSAT atstovais. Pasak jo, pasieniečiai mano, jog tai diskusinis klausimas. Beje, Klaipėdoje dislokuota VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė turi laivą ant oro pagalvės "Christina", labai panašų į Uosto direkcijos laivą ant oro pagalvės "Viesulas". Abu jie yra naudojami gelbėjimo darbams.
A. Vaitkaus manymu, turi būti svarstomi ne tik laivų perdavimo LSLA, bet ir alternatyvūs variantai, atsižvelgiant į kitų Europos valstybių patirtį, kai gelbėjimo funkcija patikima pakrančių apsaugos tarnyboms. Beje, Europos šalyse neretai viena tarnyba atlieka daug funkcijų.
Finansavimas
Paklaustas, ar tuo atveju, jeigu Uosto direkcijos laivai būtų perduodami LSLA, jai būtų skiriamas papildomas finansavimas, A. Vaitkus atsakė: "Šiandien jos finansavimas yra labai labai geras - 10 proc. uosto rinkliavų. Tai pakankamai solidi suma tokiai institucijai".
Pasak jo, kaimyninėje Latvijoje tokios institucijos funkcijas atlieka akcinė bendrovė, tačiau sprendžiant iš jai priskirtų funkcijų ir valdymo būdo, ji panaši į Lietuvos biudžetinę įstaigą. Daugelyje valstybių, Lietuvos kaimynių, panašios saugios laivybos administracijos finansuojamos iš kažkur, tik ne iš valstybės biudžeto. Asmeninė A. Vaitkaus nuomonė - tokia administracija turėtų būti valstybės biudžeto institucija.
LSLA įvertinimas
A. Vaitkaus manymu, kalbėti apie LSLA, kuri dar tebėra vaikiško amžiaus (jai tik treji metukai) autoritetą dar anksti. Prieš pusantrų metų Paryžiaus memorandumo sekretoriato atstovai buvo nurodę, ką reikia Lietuvai padaryti, kad LSLA taptų ne tik asocijuota, bet ir tikrąja Paryžiaus memorandumo nare. Susisiekimo ministerijos sekretorius pasidžiaugė, kad prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusi Paryžiaus memorandumo sekretoriato išvažiuojamoji komisija, vertinanti saugios laivybos administracijų darbus ir turinti autoritetą tiek Europoje, tiek pasaulyje, patvirtino, jog kitų metų viduryje Lietuvos saugios laivybos administracija taps tikrąja šio memorandumo nare. A. Vaitkaus teigimu, tai esminis LSLA įvertinimas.
"Prieš metus pusantrų girdėdavome pasakymų, kad LSLA esanti neva policinė organizacija. Šiemet kiek daugiau kaip prieš mėnesį Klaipėdoje vykusioje Lietuvos laivų savininkų asociacijos organizuotoje konferencijoje išgirdome tik padėkos žodžius LSLA atžvilgiu už pagalbą",- sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, ar LSLA bus 138 etatai, kuriuos numatė Vyriausybė, ar 30 žmonių daugiau, esmės nekeičia. Tačiau Susisiekimo ministerijos sekretorius neneigė, kad atlikus vidinį auditą pastebėta, jog LSLA turi ir išpūstų etatų. "Buvo duotos rekomendacijos. Neabejoju, kad administracijos vadovai duotą užduotį įvykdys",- sakė A. Vaitkus.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą