Žiemos rūstybė ir tuštėjančios malkinės: kodėl posakis apie vasarą ruošiamas roges tapo pranašiškas?
Šiandien posakis „ruošk roges vasarą“ skamba ne kaip patarlė, o kaip skaudi pamoka: kietojo kuro kainos šovė į viršų, o gauti granulių ar briketų tapo tikru iššūkiu.
Drėgmės ir vėjo faktorius
Klaipėdiečiai skundžiasi, kad dėl didelės drėgmės kuro sąnaudos šiomis dienomis yra netgi didesnės nei rytų Lietuvoje.
Namai vėsta greičiau, o malkos, jei nėra laikomos sandariai, dėl pajūrio drėgmės greitai „drėgsta“, todėl jų kaitrumas mažėja.
Gyventojai dalijasi patirtimi, kad šiemet tenka kūrenti nepertraukiamai, nes vos užgesinus krosnį, šilumą pajūrio vėjas tiesiog „išpučia“.
Logistikos iššūkiai ir eilės
Klaipėdos kuro pardavėjai, pavyzdžiui, „Paežerio medžio“ atstovai, aptarnaujantys regioną, pripažįsta, kad pristatymas uostamiestyje tapo sudėtingas. Užsnigti kiemai ir siauros sodų bendrijų gatvelės (kur šildymas kietuoju kuru itin populiarus) sunkvežimiams tapo neįveikiami.
Eilės: Norint užsisakyti granulių ar briketų Klaipėdoje, šiuo metu tenka laukti apie 10–14 dienų.
Malkų tiekėjai pirmenybę teikia tiems, kurie gali patys pasiimti kurą iš sandėlių.
Sodų bendrijų drama
Klaipėda turi itin daug aplinkui išsidėsčiusių sodų bendrijų (Dituvos, Derceklių ir kt.), kur tūkstančiai žmonių gyvena nuolatos.
Būtent čia situacija labai įtempta. Dauguma šių namų šildomi kietojo kuro katilais, o elektros tinklai dėl masiškai įjungtų šildytuvų neatlaiko apkrovų.
Vietos portaluose rašoma apie dažnus elektros dingimus, kurie tokiame šaltyje tampa pavojingi gyvybei.
Pagalba kaimynui
Klaipėdiečiai pasižymi bendruomeniškumu – socialiniuose tinkluose mirga skelbimai: „Galiu pasidalinti maišu granulių iki pirmadienio“ arba „Turiu laisvą priekabą, galiu paimti malkų kaimynui“.
Tai rodo, kad kritinė situacija skatina žmones burtis, nes kuro tiekėjai tiesiog fiziškai nespėja vykdyti užsakymų.
Kuro krizė: kai briketai tampa prabanga
Dar praėjusį gruodį medienos granulių padėklą buvo galima įsigyti už 260–320 eurų, tačiau spustelėjus speigui kaina perkopė 500 eurų ribą.
Panaši situacija ir su pjuvenų briketais – jų kaina nuo 250 eurų šoktelėjo iki 400 eurų ir daugiau.
Verslininkai tai vadina tikra kuro krize.
Įmonės „Paežerio medis“ savininkas Kęstutis Mižutavičius atskleidžia, kad skambučių kiekis išaugo dešimteriopai – per dieną kreipiasi apie 200 žmonių, tačiau gamintojai tiesiog nespėja sukti staklių.
Daug metų gyventojai malkas keitė patogesnėmis granulėmis, tačiau šią žiemą komfortas kainuoja brangiai.
Trūkstant pinigų, kai kurie pirkėjai kurą perka mažais kiekiais ir važiuoja jo pasiimti net iš tolimų miestų. Pardavėjai neslepia: situacija nepalanki niekam – pirkėjai piktinasi kainomis, o verslas nespėja tenkinti paklausos.
Ramybės uostas – malkomis kvepiantys namai
Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena tie, kurie liko ištikimi tradiciniam šildymui malkomis ir jomis pasirūpino iš anksto.
Vėžaitiškė senjorė Stanislava Grykšienė džiaugiasi, kad namuose šilta ir jauku, o kuro kainų svyravimai jos šeimai tiesiog neaktualūs – atsargų sukaupta ne vienam sezonui į priekį.
Panašia patirtimi dalijasi ir kiti rajono gyventojai: nors malkų šiemet sukūrenama žymiai daugiau, apdairumas leidžia miegoti ramiai.
Specialistai pastebi, kad šiemet itin išryškėjo skirtumas tarp sausų ir ką tik paruoštų malkų kainos.
Vasarą saulės ir vėjo nemokamai išdžiovintos malkos dabar kainuoja beveik dvigubai brangiau nei šlapios, o jų kaina siekia 70–80 eurų už kubinį metrą.
Tie, kurie investavo į namų apšiltinimą ir langų keitimą, šiandien skaičiuoja didžiausią grąžą – jų kuro sąnaudos išliko kontroliuojamos net per didžiausius speigus.
Ką daryti, jei kuro pritrūko dabar?
Kietojo kuro pardavėjai pataria: jei tik įmanoma, šiuo metu nepirkite didelių kiekių brangaus kuro, nes pasibaigus didiesiems šalčiams kainos turėtų kristi.
Alternatyvų yra, tačiau jos tinka ne visiems katilams: tonos akmens anglių kaina siekia apie 470 eurų, o durpių briketų – 350 eurų.
Ši žiema tapo priminimu, kad energetinė nepriklausomybė prasideda nuo nuosavo kiemo ir laiku užpildytos daržinės.
Kol vieni kūrena tvoras ar pyksta ant užsitęsusios žiemos, kiti, pasirūpinę „rogėmis“ dar vasarą, tiesiog mėgaujasi snieguotu peizažu pro šiltų namų langus.
„Kuro turizmas“ ir šešėlinė rinka
Portaluose pasirodė pranešimų apie naują reiškinį – „kuro turizmą“.
Gyventojai, ieškodami pigesnių granulių ar briketų, jungiasi į grupes socialiniuose tinkluose ir užsako pilnus vilkikus tiesiai iš Lenkijos ar Latvijos gamintojų, taip bandydami apeiti vietos perpardavinėtojus.
Tačiau specialistai perspėja: internete padaugėjo sukčių, kurie siūlo pigų kurą, paima avansą ir dingsta, palikdami žmones šalti tuščiomis malkinėmis.
Inžineriniai iššūkiai: malkos vietoje granulių?
Technologijų skiltyse diskutuojama apie „priverstinį universalumą“. Portaluose rašoma, kad granulinių katilų savininkai masiškai domisi, ar jų įrenginiuose galima deginti briketus ar net malkas, kai granulių kaina tampa neįkandama.
Inžinieriai perspėja, kad tokie eksperimentai gali baigtis brangiu katilo remontu, tačiau gyventojai, spaudžiant - 30 šalčiui, neretai pasiryžę rizikuoti.
Energetinio skurdo sąvoka
Ekonomikos apžvalgininkai vis dažniau vartoja „energetinio skurdo“ sąvoką.
Analizuojama, kad šiemet šis skurdas palietė ne tik mažiausias pajamas gaunančius, bet ir viduriniąją klasę, kuri prieš kelerius metus investavo į modernius, bet brangiu kuru (granulėmis) kūrenamus katilus.
Pabrėžiama, kad valstybės kompensacijos už kietąjį kurą ne visada spėja paskui rinkos kainas, todėl dalis žmonių priversti taupyti šildymo sąskaita, namuose palaikydami vos + 16-17 laipsnių temperatūrą.
Istorinė perspektyva ir klimato kaita
Kai kurie kalbinti klimatologai šią žiemą vadina „anomalija dabartiniame kontekste“.
Nors bendra tendencija rodo šiltėjančias žiemas, šiemetinis speigas žiniasklaidoje lyginamas su 1987 ar 1996 metų žiemomis.
Tai paskatino diskusiją, ar mes per anksti „nurašėme“ tradicinius šildymo būdus ir ar esame pasirengę ekstremaliems gamtos svyravimams, kurie, nepaisant klimato atšilimo, vis tiek gali pasikartoti.
„Auksinės granulės“ ir eksporto stabdymas
Lenkija, būdama viena didžiausių Europoje medienos granulių ir briketų gamintojų, šiuo metu išgyvena vidinį konfliktą tarp eksporto ir vietinės paklausos.
Lenkijos verslo portalai pastebi, kad šalies gamintojai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Nors užsienio rinkos (Vokietija, Italija, Lietuva) siūlo milžiniškas sumas už lenkiškas granules, vietiniai gyventojai piktinasi, kad savo šalyje pagaminto kuro kaina tapo „europinė“.
Spaudoje rašoma apie spaudimą vyriausybei riboti medienos žaliavos eksportą, kad būtų stabilizuotos kainos vietinėje rinkoje, kurios per kelis mėnesius šoktelėjo beveik 80%.
Kova su „smogu“ ir sugrįžimas prie anglies
Vienas įdomiausių ir kontroversiškiausių aspektų Lenkijos spaudoje – aplinkosaugos regresas. „Gazeta Wyborcza“ rašo apie „juodąją žiemą“: dėl drastiškai pabrangusių granulių ir briketų, daugybė namų ūkių sugrįžo prie pigiausio, bet taršiausio kuro – anglies ar net buitinių atliekų.
Nors Lenkija vykdė griežtas programas, skatinančias keisti senus katilus į ekologiškus, šis speigas parodė, kad ekonominis išgyvenimas žmonėms tapo svarbesnis už oro kokybę.
Speigas kaip hibridinio karo įrankis
Analitiniai portalai nagrinėja energetinį saugumą platesniame kontekste. Pabrėžiama, kad šis rekordinis šaltis Vidurio Europoje testuoja ne tik gyventojų pinigines, bet ir energetinių sistemų atsparumą.
Lenkijos spauda perspėja apie išaugusį dezinformacijos kiekį socialiniuose tinkluose, kur kurstomas nepasitenkinimas „žaliuoju kursu“, teigiant, kad būtent ekologiniai reikalavimai padarė šildymą neįperkamą.
Solidarumas pasienyje
Pasienio regionų laikraščiai pastebi išaugusį pirkėjų srautą iš Lietuvos. Nors kainos Lenkijoje taip pat aukštos, dėl valiutų skirtumo (zloto kurso svyravimų) ir didesnės pasiūlos, lietuviai vis dar randa būdų sutaupyti pirkdami kurą Lenkijos sandėliuose.
Rašoma apie „bendrą kaimynų bėdą“ – kai kuriuose kaimuose netgi buriasi bendros lenkų ir lietuvių grupės, kad kartu užsakytų didesnius kuro kiekius ir pasidalintų transporto išlaidas.
Latvija: Malkų „karštinė“ ir valstybės parama
Latvija išgyvena tikrą malkų renesansą. Kadangi Latvija turi didelius miškų masyvus, gyventojai masiškai grįžta prie tradicinio šildymo, tačiau tai sukėlė neregėtą sausų malkų deficitą.
Sausų malkų kaina Rygoje ir jos apylinkėse pasiekė istorines aukštumas, o eilės pas tiekėjus nusidriekė iki pat kovo vidurio.
Latvijos spaudoje aktyviai diskutuojama apie papildomas valstybės kompensacijas malkoms ir granulėms įsigyti, nes dabartinės paramos schemos neatlaiko speigo sukeltos kainų naštos.
Estija: Išmanusis taupymas ir biržos kainos
Estų inžinieriai aiškina, kad prie -25 ar -30 laipsnių šilumos siurbliai tampa neefektyvūs, todėl gyventojai priversti jungti papildomus elektrinius šildytuvus.
Tai sukėlė elektros vartojimo šuolį, apie kurį skelbia „Eesti Energia“.
Estai aktyviai naudoja programėles, kad stebėtų valandines elektros kainas ir planuotų namų šildymą pigesnėmis valandomis.
Spaudoje pasirodė patarimų, kaip „peršildyti“ namus naktį, kad dieną, kai elektra brangiausia, sąnaudos būtų minimalios.
Bendras Baltijos šalių vardiklis
Visų trijų Baltijos šalių žiniasklaida vieningai sutaria: ši žiema galutinai palaidojo viltis apie „amžinai šiltėjančias žiemas“.
Tiek Taline, tiek Rygoje, tiek Vilniuje ir Klaipėdoje skamba tas pats perspėjimas – energetinė laisvė reikalauja ne tik naujų technologijų, bet ir senos geros kantrybės bei pilnų malkinių.
Šaltinis: „Gazeta Wyborcza“ / „Eesti Energia“ / LSM.lv / Banga“ /
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą