"Atplaukia daugiau laivų, tad turime didesnes pajamas iš uosto rinkliavų. Lyginant su praėjusių metų 9 mėnesių laikotarpiu, direkcijos pajamos šiemet padidėjo 6 proc., arba 2 milijonais eurų - iš viso surinkta apie 37 milijonai. Tai yra didžiausia suma uosto istorijoje", - sakė direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.
Pasak uostininkų, tai tik įrodo, jog laiku padarytos svarbios investicijos kone per porą metų atsiperka, tad pinigus ir toliau žadama investuoti į uosto infrastruktūros plėtrą.
A. Vaitkus tvirtino, jog vienas svarbiausių darbų - toliau valoma uosto akvatorija. Šiemet darbai priartėjo prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo - neseniai patraukus laivą iš po jo buvo išsiurbta beveik 40 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Darbai vyksta toliau, o iš laivybos kanalo iki šiol išvalyta per 250 tūkst. kub. m sąnašų.
"Šiuo metu vyksta didelės apimties darbai Birių krovinių terminalo zonoje - pertvarkomos praktiškai visos krantinės, žvelgiant į perspektyvą daugelis jų bus paruoštos naujiems gyliams ir parametrams. Šnekame apie visos Malkų įlankos sutvarkymą. Pavyzdžiui, didelę teritoriją turinti Vakarų laivų gamykla įsigijo doką ir kelia kiek įmanoma greitesnio tvarkymosi klausimą: norima 139-140 krantines parengti krovai, dokus pastumti šiauriau. Žadamas dviejų pirsų nugriovimas pagerintų navigaciją Malkų įlankoje. Apskritai nesutvarkius ten esančių krantinių įlankos gilinimas iki 14,5 metro gylio būtų sunkiai įmanomas", - šnekėjo A. Vaitkus.
L. e. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė aiškino, jog šiuo metu uoste vyksta daug darbų, kurie bus užbaigti jei ne šiemet, tai kitąmet. Žinoma, daugiausia dėmesio reikalauja uosto bendrojo plano rengimas, su juo jau žengiama per įvairius biurokratinius barjerus. Be to, jau aptarinėjami galimi pietinio molo pasukimo variantai, kurių yra septyni.
"Juos tikrinsime atlikdami ir hidrologinius modeliavimus. Artimiausiu metu vyks bandymai, kurių metu stebėsime įvairias sroves, bangų aukščius, vėjus", - sakė jis ir pridūrė, kad užbaigus šiuos bus galima pradėti ir "kietuosius" darbus.
Infrastruktūros darbai
Pasak V. Paukštės, šiuo metu investuojama beveik į kiekvienos uosto kompanijos infrastruktūrą. Šiaurinėje uosto dalyje baigiamas "Klaipėdos naftos" 1-2 krantinių remontas, jau žiemą šiose krantinėse bus galima dirbti visu pajėgumu.
"Ateityje žadama krantines tobulinti, kad prie jų galėtų švartuotis dar didesni tanklaiviai ir SGD bunkeriavimo laivai. Tai vienas didžiausių projektų", - sakė laikinasis infrastruktūros direktorius.
Šiek tiek tvarkoma ir 25-oji krantinė, esanti UAB "Litectus III" nuomojamoje teritorijoje (buvusioje "Laivitės" teritorijoje). A. Vaitkus priminė, kad šiemet suėjo lygiai 10 metų, kai čia nieko nedaroma.
"Šneku apie pasisakymus, kad miestui reikia prieigos prie vandens. Teritoriją atidavėme prieš 10 metų. Mes lopome ir tvarkome jos prieigas, bet be aiškios vizijos negalime ten daryti nieko konkretaus, tik paremontuoti", - pastebėjo A. Vaitkus.
Šiuo metu remontuojamos AB "Klaipėdos laivų remontas", UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinės, pradėtos rekonstruoti "Kamineros terminalo" krantinės, botaninio draustinio, 145-osios krantinės, sienutės kalimo darbai. Be to, vyksta daugybė konkursų, kuriems pasibaigus bus tvarkomos 64-65, 139-140, 10-11 ir kitos krantinės. Jau paskelbtas konkursas dėl 3-iosios vandenvietės iškėlimo projekto parengimo.
Teisėti interesai?
Didžiulės apimties darbai vyksta ir prie "Begos" krantinių. Tačiau dalis darbų prie jų strigo ir nusikėlė dėl konkursų rezultatus apskundusių įmonių veiksmų.
"Čia matome labai rimtą problemą, kai galima nueiti į teismą, sustabdyti konkursus ir už tai visiškai nebūti atsakingam. Nesvarbu, kad stoja strateginės reikšmės darbai, prarandamas laikas, strateginių objektų patrauklumas. Jei naudojamos ES lėšos, tai irgi labai neigiamas dalykas. Žinoma, negalima uzurpuoti teisės skųsti ir ginti savo teisėtų interesų, tačiau jei paaiškėja, kad skundas nepagrįstas, turėtų būti tam tikros sankcijos. Diskutavome apie tai su Teisingumo ministerija. Jos atstovai sako, kad negalima pažeisti teisėtų interesų, bet aš manau kitaip", - sakė A. Vaitkus ir teigė, jog galima šnekėti apie finansinę pralaimėjusių įmonių atsakomybę.
Esą pasigirsta šnekų, kad transportininkų darbus teisminiu būdu skundžiant konkursus stabdo įmonės, kurios net nedalyvauja skundžiamame konkurse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą