Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad numatytoje vietoje statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką netikslinga todėl, kad ten mažas 2,6 m gylis ir kasmet reikės gilinimo darbams išleisti, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, vertinant optimistiškai, - apie 2 mln. Lt. Kyla klausimas – kas juos mokės?
Uosto direkcija siūlo valčių prieplaukos statybos projektą sieti su pietinės uosto dalies išvystymo, su pietinių uosto vartų pastatymo projektais ir statyti ją ne šiek tiek tolėliau už sovietmečiu nebaigtos statyti valčių prieplaukos rytinėje Kuršių marių pakrantėje, Kairių gatvėje, o patraukti ją dar toliau prie pat teritorijos „ Natura 2000“. Ten būtų natūralus 6-7 metrų gylis ir valymo darbų nereikėtų.
Valčių prieplaukos statybos projektas Klaipėdos uoste yra įstrigęs nuo pat 2005 metų, kai Uosto direkcija ir Savivaldybė pasirašė sutartį, kuria direkcija įsipareigojo mainais už miesto jai perduotą nebaigtos statyti valčių prieplaukos teritoriją užteršto grunto aikštelei įrengti pasatyti naują valčių prieplauką. Ji jau turėjo būti pastatyta 2009-aisiais. Rangovinė sutartis su Uosto direkcija dėl prieplaukos statybos buvo pasirašyta 2011 metais, tačiau praėjus trims mėnesiams ji buvo sustabdyta, nes Uosto direkcija pristigo lėšų.
Rangovinė sutartis dar iki šiol yra nenutraukta. Uosto tarybos posėdyje pritarta jos nutraukimui. Be abejo, Uosto direkcija dėl to patirs nuostolių. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, atsakomybė turėtų tekti tam, kas ją pasirašę.
Valčių prieplaukos projekto, kuris turėjo būti įgyvendintas, vertė, pasak A. Kamarausko, - apie 40 mln. Lt, iš jų 34 mln. Lt turėtų būti Europos Sąjungos (ES) lėšos. Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius pažymėjo, jog tai socialinis projektas, ir jis bus įgyvendinamas tik gavus ES lėšų. Projektas yra įtraukas į objektų, kurie turėtų būti finansuojami ES lėšomis 2014-2020 metų laikotarpiu, sąrašą.
Klaipėdos meras V. Grubliauskas išgirdęs, kad Uosto direkcija siūlo savivaldybei pasirašyti naują sutartį, klausė, o kas bus su senąja sutartimi . Anot mero, ji turėtų būti kokiu nors būdu užbaigta - ar nutraukta, ar revizuota. Naujos sutarties pasirašymą tebegaliojant senajai jis palygino daugpatystei. A. Vaitkus tikino, kad pati Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė siūliusi pasirašyti naują sutartį.
Meras stebėjosi, kad tie patys Uosto direkcijos darbuotojai laimino aną projektą, o dabar šaukia, kad jis blogas. Juk buvo išnagrinėti keturi variantai ir pasirinktas geriausias. Jis siūlė Uosto direkcijai šį klausimą pristatyti miesto Taryboje ir tik tada priimti sprendimą. Įdomu, ar Uosto direkcijai ir Savivaldybei pasirašant naują sutartį išliks esminis punktas, kad direkcija privalo pastatyti valčių prieplauką, nes už tai ji jau gavo iš miesto nebaigtą statyti valčių prieplauką. Naujoji valčių prieplauka yra kompensacija, o ne gražus Uosto direkcijos žingsnis statant miestui socialinius objektus.
Uosto direkcijos vadovas gyrė savo komandą, kad ši laiku pastebėjo, jog ketinama statyti netinkamoje i vietoje ir kad dėl to valstybė nepatirs žalos.
Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus pažadėjo ateiti į miesto Tarybos posėdį, jeigu bus pakviestas, ir dar kartą išdėstyti situaciją.
Uosto direkcija stengiasi išvengti patinės situacijos – jau tiek metų ji nevykdo sutarties, gali nevykdyti ir toliau. Meras atkreipė dėmesį į tai, kad ne dėl savivaldybės kaltės direkcija negali įvykdyti sutarties.
Suprantama 2005-aisiais niekas nemąstė apie tai, kad uostas bus gilinamas iki 17 m gylio, kad pietinėje uosto dalyje bus statomi antri uosto vartai, t. y. kad situacija uoste taip pasikeis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą