Diegiant elektroninę informacinę sistemą tikimasi ES paramos

Uosto direkcijoje

Lietuvos susisiekimo ministerija žengė svarbų žingsnį prisijungdama prie tarptautinio TEDIM projekto. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tapo aktyvia šio projekto dalyve. Klaipėdos uoste ketinama sukurti ir įdiegti elektroninę informacinę krovinių ir prekių sistemą.

TEDIM tikslas - sukurti bendras Baltijos jūros logistinio proceso dalyvių (uostų, logistikos centrų, krovinių gabentojų ir t. t.) sistemas, palaikyti aukštą informacinių mainų technologinį lygį visose Baltijos jūros šalyse.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau parengė krovinių ir prekių informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo investicinį projektą ir pateikė paraišką Europos Sąjungos (ES) struktūriniams fondams dėl jo finansavimo.

Klaipėdiečių projekto, kurio tikslas - suvaldyti gana sudėtingą duomenų srautą panaudojant tam paprastą mechanizmą, vertė - apie 6 mln. Lt. ES galėtų finansuoti 89 proc. projekto vertės, Uosto direkcijai bereikėtų pridėti 1 mln. Lt ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Beje, Uosto direkcija informacinėms sistemoms kurti ir eksploatuoti kasmet išleidžia apie 1 mln. Lt.

Ar ES struktūriniai fondai skirs šiam projektui pinigų, ar ne, tikimasi sužinoti dar šiemet. Kitąmet turėtų būti organizuojamas konkursas renkant rangovą ir pradedami darbai, kurie iki bandomosios eksploatacijos turėtų trukti apie pusantrų metų, o skaičiuojant ir ją - dvejus su puse metų.

Tačiau prieš tai Uosto direkcija turėjo įsitikinti, ar uosto informacinė bendruomenė naudosis bendra informacine sistema. Kai buvo pasirašyta Uosto direkcijos, Muitinės departamento, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos sutartis dėl informacijos sistemų kūrimo, tada buvo priimtas sprendimas finansuoti projektą.

Buvimas bendroje sistemoje

Turėti bendrą uosto informacinę sistemą būtina visų pirma dėl uosto pralaidumo. Uosto direkcijos strategijos direktoriaus Vlado Stūrio teigimu, uosto pralaidumo didinimas yra vienas iš trijų Klaipėdos uosto strategijos prioritetų. Tikslas - kad laivas uoste būtų kuo greičiau aptarnautas ir kuo mažiau gaištų laiko. Neturint uosto informacinės sistemos, laivo dokumentų tvarkymas užima gana daug laiko. "Galutinis mūsų tikslas - darbas be popierių",- sako V. Stūrys.

Be to, kuriama bendra Baltijos jūros uostų informacinė sistema. Susisiekimo ministerija skatina ir teikia pagalbą užtikrinant aukštą informacinių technologijų panaudojimo lygį visų Lietuvos transporto sistemos dalyvių veikloje. Klaipėdos uostas turi turėti savo išvystytą informacinę sistemą, kad galėtų būti lygiavertis partneris ir neiškristų iš Baltijos uostų logistinės sistemos.

Greitis ir saugumas

Krovinio gabenimo proceso metu jo dalyviai turi keistis informacija. Tai galima daryti ir telefonu, ir fakso pranešimais, ir popieriniais raštais.

Elektroninės informacinės sistemos dėka visus būtinus duomenis galima perduoti tinklu ir nebereikės bėgioti su popierėliais po kabinetus. Tarkime, pasieniečius domina įgulos narių sąrašas. Norint gauti tokią informaciją reikia gerokai paplušėti. "Jūs neįsivaizduojate, kiek popierių "vaikšto" po uostą, - sako V. Stūrys. - Jeigu reikalinga informacija bus elektroninės informacinės sistemos duomenų bazėje, tai turint leidimą ją bus galima gauti per sekundės dalį."

Taigi naudojant šiuolaikines technologijas informacijos mainai gali vykti greičiau ir saugiau. Turint specialią programinę įrangą su kompiuteriu dirbantis specialistas per internetą gaus visą informaciją, kurios jam reikia.

Nauda netiesioginė

Informacinę krovinių ir prekių sistemą diegs Uosto direkcija. Bus sukurta programinė įranga ir serveriuose įdiegta taikomoji programinė įranga, o vartotojai galės ja naudotis per internetą, t. y. keistis informacija.

Uosto direkcijos Informacinių technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus teigia, kad bent jau kol kas norintiems naudotis šia sistema mokėti už tai nereikės.

Rengiant investicinį projektą apskaičiuota, kiek elektroninė krovinių ir prekių informacinė sistema duos naudos Uosto direkcijai per 10 metų. Tačiau nauda šiuo atveju skaičiuojama ne pinigais. Pavyzdžiui, naujoji sistema padės didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, darbo efektyvumą ir t. t.

Taigi informacinė sistema bus naudinga ne tik Uosto direkcijai, bet ir uosto kompanijoms. Beje, sistemų eksploatavimo išlaidas teks dengti Uosto direkcijai, nors jos nauda yra netiesioginė. "Ir uosto įplaukos kanalas gilinamas Uosto direkcijos lėšomis, nors ji nėra tiesioginė šio kanalo vartotoja. Jeigu mes pagilinsime informacijos kanalą, įrengsime jo krantines, t. y. padarysime jį efektyvų, tai juo naudosis visi uosto bendruomenės nariai",- sako V. Stūrys.

Juridinis aspektas

Džiugu, kad ketinama atsisakyti popierinio darbo, tačiau kyla klausimas, ar tie kompiuteriniai duomenys bus laikomi juridiniais dokumentais, ar jie tiks, tarkime, Mokesčių inspekcijai? Ar Lietuvoje bus įteisintas keitimasis elektronine informacija, ar kokiu nors atveju bus reikalingi ir popieriai? Beje, dabar kilus įvairiems ginčams teismui reikia pristatyti popierinius dokumentus.

Pasak A. Žygaus, popieriniai dokumentai iš pradžių dar bus reikalingi. Per pirmą etapą kai kuriais duomenimis bus galima keistis vien elektroniniu būdu, o griežtos atskaitomybės dokumentai dar turės likti popieriniai, o antrame etape, ko gero, bus galima jau atsisakyti ir tų popierinių griežtos atskaitomybės dokumentų. Tačiau tai priklauso ne vien tik nuo Uosto direkcijos, yra būtina atitinkama Lietuvos teisinė bazė.

Vartotojai nepasirengę

Informacinės sistemos diegimo procesas yra ilgas ir sudėtingas ne tiek technologiniu, kiek organizaciniu požiūriu. Jis nepriklauso vien tik nuo Uosto direkcijos, tai visų suinteresuotų institucijų bendras darbas. Jam turi pasirengti visi proceso dalyviai.

Pasak A. Žygaus, sunkiausia yra susiorganizuoti ir visiems sutarti, ką būtent norima padaryti. Pirmiausia reikia žinoti, ko reikia vartotojams. Atsižvelgiant į jų poreikius, reikia parengti techninę užduotį, pagal kurią sistema bus kuriama. Dalis būsimų vartotojų dirba su savo sistemomis, tarkime, krovos kompanijos, todėl, A. Žygaus manymu, reikėtų rasti būdą, kaip būtų galima panaudoti jų sistemas jas sujungiant, o ne jų atsisakant.

Dar vienas gana svarbus dalykas šiame procese - informacijos konfidencialumas.

Uosto direkcijos partneriai diegiant krovinių ir prekių informacinę sistemą yra muitininkai, krovinių ekspeditoriai, krovos darbų kompanijų atstovai ir laivų agentai. Tai dalis uosto informacinės bendruomenės, kuri dalyvauja krovinių gabenimo per uostą procese. A. Žygaus teigimu, atlikus detalią analizę, galimas daiktas, atsiras ir kitų partnerių.

Šiuo metu Uosto direkcija dėl sistemos diegimo jau susitarė su visomis keturiomis vartotojų grupėmis. Jau yra sudaryta darbo grupė, nuspręsta, kokia tai turi būti sistema, tenkinanti visus. Jau būtų galima pradėti pirmą sistemos diegimo etapą, detalią analizę, vėliau ir projektavimo darbus iki bandomosios eksploatacijos.

LIS - bendros sistemos dalis

Kai kurie bendros Klaipėdos uosto informacinės sistemos komponentai jau yra įdiegti ir naudojami kelerius metus. Pavyzdžiui, pirmoji sukurta taikomoji informacinė sistema - laivų informacinė sistema (LIS) įdiegta dar 2001 metais sausio mėnesį.

Laivo savininko ar agento pateikti duomenys apie laivą dar prieš jam įplaukiant į mūsų uostą yra įvedami į šią sistemą ir jais naudojasi uosto tarnybos. Laivui atplaukus į uostą duomenys apie jį tik papildomi. Remiantis šiais duomenimis yra skaičiuojamos rinkliavos.

Anksčiau, kol dar nebuvo įdiegta ši sistema, šie duomenys buvo fiksuojami žurnaluose. Rinkliavos buvo skaičiuojamos naudojant paprastutę jų skaičiavimo programinę įrangą. Sistemos dėka duomenų kaupimas bei tvarkymas tapo valdomas. Šis procesas yra kontroliuojamas, saugus, kaupiami statistiniai duomenys, rinkliavos skaičiuojamos automatiniu būdu. LIS įdiegimas ir jos modernizavimas Uosto direkcijai kainavo apie 1 mln. Lt.

Pagal patvirtintą programą

Uosto direkcija diegė ir automatinę laivų atpažinimo sistemą, vadinamąją automatinę identifikavo sistemą (AIS). Lietuvos saugios laivybos administraciją atskyrus nuo Uosto direkcijos, AIS yra eksploatuojama administracijai priklausančiame Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniame centre. Mat šios sistemos dėka laivai kontroliuojami ne tiek uosto akvatorijoje, kiek teritoriniuose vandenyse. Visi duomenys apie laivą gaunami tik tuo atveju, jeigu laive yra sumontuoti atitinkami sistemos komponentai.

Jau įdiegta ir uosto automobilių bei pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema. Be minėtos šiuo metu kuriamos krovinių ir prekių informacinės sistemos, ateityje numatoma diegti dar keletą informacinių sistemų modulių, pavyzdžiui, vežėjų arba geležinkelio, pavojingo krovinio bei logistiniai moduliai.

A. Žygaus teigimu, Uosto direkcija ne viską dar gali daryti šiandien, nes nei ji, nei vartotojai tam nėra pasirengę. Todėl informacinės sistemos, kurios yra bendros informacinės sistemos komponentai, diegiamos tam tikrais etapais. O bendra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto informacinė sistema kuriama pagal 2003 metais gegužės mėnesį Uosto direkcijos patvirtintą informacinių sistemų vystymo programą 5 metams. 2008 metais programa bus koreguojama, nes keičiasi technologijos, atsiranda naujų poreikių.

Valentinas UBAS