Dienpinigių apmokestinimas - smūgis nacionaliniam laivynui.

Lietuvos Vyriausybė, nesuprasdama jūrininkų darbo specifikos, nutarė apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu dalį dienpinigių, kurie sudaro didžiąją jūrininkų uždarbio dalį. Praeitą pirmadienį Lietuvos laivų savininkų asociacija spaudos konferencijoje pareiškė, kad šiemet rugsėjo 3 d. Vyriausybės priimtas nutarimas, įteisinantis dienpinigių, viršijančių 50 procentų darbo užmokesčio sumą, apmokestinimą, faktiškai žlugdo nacionalinį laivybos verslą.
Manoma, kad Susisiekimo ministerija nepritaria tokiam Vyriausybės nutarimui. Beje, jo projektą Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) gavo tik rugsėjo 2 d., o rugsėjo 3 d. jis jau buvo priimtas Vyriausybės posėdyje. Laivų savininkai sako, jog kai tik svarstomas skaudus klausimas, paprastai jis nederinamas su žemesnėmis instancijomis.
LLSA prezidento Vytauto Lygnugario teigimu, kalbėti apie kreipimąsi į teismą dėl tokio nutarimo priėmimo dar anksti. Pirmiausia tai reikia aptarti su Seimo nariais.
Lietuvos laivuose dirba tik apie 1800 jūrininkų. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto teigimu, tai per menkas rinkėjų skaičius, kad būtų bijoma jį prarasti. Užsienio laivuose dirba 5-6 tūkst. Lietuvos jūrininkų, kurių daugelis apskritai nemoka Lietuvoje mokesčių. Vyriausybė yra bejėgė ką nors padaryti šioje srityje, tad skriaudžia tuos, kurie ir taip moka nemažus mokesčius.
V. Vismanto manymu, jeigu valiutinė jūrininkų atlyginimų dalis nebūtų buvusi pavadinta dienpinigiais, galbūt dabar neturėtume tokios didelės problemos.
Ko gero, toks nutarimas priimtas todėl, kad į biudžetą reikia surinkti apie 40 mln. Lt, kad norima sudrausminti tuos, kurie vengia mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, vežėjo atlyginimas gali būti nurodytas esąs 200 Lt. Nors skaičiuojant ir dienpinigius jis uždirbtų apie 3 tūkst. Lt, tačiau mokesčių mokėti jam nereikėtų.
Lietuvos laivuose tokios tradicijos nėra. Pavyzdžiui, jeigu kapitono alga - 3200 Lt, tai 31 proc. sudaranti jo socialinio draudimo įmoka yra apie 1000 Lt. Kai kurios Lietuvos laivybos kompanijos per metus sumoka apie 4 mln. Lt socialinio draudimo įmokų.

Sumažės laivų su Lietuvos vėliava

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) rekomendacijos, Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja, kad laivų valdytojai užtikrintų jūrininkams normalias socialines ir darbo sąlygas. LLSA vykdantysis direktorius Gintautas Kutka sako, jog laivų savininkai privalo paisyti ITF keliamų reikalavimų dėl jūrininkų užmokesčio. Jeigu jiems bus mokami mažesni atlyginimai, ITF surengs akcijas, laivai su Lietuvos vėliava bus boikotuojami ir t. t.
Dienpinigiai jūrininkams mokami dirbant laivuose ir esant užsienio valstybėse. Jų dydis turi užtikrinti normalias darbo sąlygas. Jūrininkai, dirbantys laivuose, plaukiojančiuose tarptautiniais maršrutais, beveik visą savo darbo laiką yra komandiruotėje užsienyje, todėl dienpinigiai sudaro didžiąją dalį darbo užmokesčio, kelis kartus viršijančią nurodytą 50 procentų ribą.
Priimtas nutarimas didina jūrininkų gaunamų pajamų apmokestinamąją dalį, kadangi nuo laivų valdytojų mokamų dienpinigių dalies jūrininkams bus išskaičiuojamas papildomas mokestis. Toks sprendimas daro neigiamą įtaką jūrų transporto sektoriui, laivybos bendrovės bus nepajėgios užtikrinti didelių tarptautinių reikalavimų ir taps nekonkurencingos.
AB "Klaipėdos transporto laivynas" Laivyno valdymo departamento direktorius Steponas Ranonis primena, kad daugelyje užsienio šalių darbdavys už jūrininkus nemoka socialinio draudimo. Pats jūrininkas pasirenka draudimo fondą. O Lietuvoje laivų savininkai moka už jūrininkus ir socialinio draudimo mokestį.
1997 m. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl paramos jūrų transportui. Kai kuriose šalyse jūrininkams yra taikomas nulinis fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas. O Lietuvoje vis dar tebekalbama apie būtinybę sukurti nacionalinės laivybos strategiją, sudaryti palankias sąlygas laivybai. Tačiau jos ne tik kad nesudaromos, bet netgi vis bloginamos. Jau iki šio nutarimo priėmimo Lietuvoje įgulų išlaikymo kaštai bendrovėse sudarė daugiau kaip 40 proc. ir buvo didesni nei Europos šalyse. Pradėjus galioti nutarimui, įgulų išlaikymo kaštai padidės iki 50 proc.
Esant tokiai situacijai laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, savininkai turės imtis kokių nors priemonių. Manoma, jog nuo š. m. spalio 1 d. pradėjus galioti minėtam Vyriausybės nutarimui Lietuvos laivynas per artimiausius metus gerokai sumažės. Privačių laivybos bendrovių laivai pradės plaukioti su vadinamųjų "patogių šalių", pavyzdžiui, Liberijos, Panamos, Bahamų, Virdžinijos ar Maršalo salų vėliavomis. V. Lygnugario teigimu, po privatizavimo 70 proc. laivų 5 metus privaloma išlaikyti Lietuvos vėliavą. Vadinasi, 30 procentų laivų galės jos atsisakyti.
AB "LISCO Baltic Service" generalinis direktorius Artūras Gedgaudas mano, kad Lietuvos jūrininkai tikrai susiras darbo užsienio laivuose, tačiau Lietuva nebematys nei jūrininkų, nei laivų su savo vėliava.
V. Lygnugaris teigia, jog Lietuvos laivybos kompanijos, spaudžiamos iš visų pusių įvairių mokesčių, nebegalės sukurti modernaus laivyno, nebegalės mokėti gerų atlyginimų, tad Lietuvos laivuose liks dirbti tik žemesnės kvalifikacijos jūrininkai.

Skriaudžiami mažiau uždirbantieji

Vykdant minėtą Vyriausybės nutarimą asmuo, gaunantis mažesnį darbo užmokestį, faktiškai gaus ir mažesnius dienpinigius, nei uždirbantis daugiau. Nors bendra dienpinigių suma bus tokia pati, tačiau asmens dienpinigių dalis, viršijanti 50 procentų jo mėnesinės algos, bus apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu, be to, nuo jos darbdavys dar turės sumokėti socialinio draudimo įmoką. Vadinasi, darbuotojai, komandiruoti į tą pačią užsienio valstybę, faktiškai gaus skirtingą kompensaciją už patirtas išlaidas.
Vyriausybės priimtas pakeitimas iškreipia visų asmenų lygybės įstatymo atžvilgiu principą, nes: 1) vienodą laiką komandiruotėse praleidusiems asmenims bus mokamos faktiškai skirtingos kompensacinės išmokos; 2) labiausiai nukentės interesai tų darbuotojų, kurie yra lengviau socialiai pažeidžiami, 3)minėto nutarimo nuostata dėl dienpinigių sumos netaikoma biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Pavyzdžiui, UAB "X" jūreivio Jono mėnesio atlyginimas yra 800 Lt, jūreivio Petro - 1000 Lt. Biudžetinės įstaigos "Y" darbuotojo Vytauto atlyginimas - 800 Lt. Visi jie komandiruojami 3 dienoms dirbti į Vokietiją, kur vienos dienos dienpinigių norma vienam žmogui 158 Lt. Kiekvienam jų už tris dienas bus skirta po 474 Lt dienpinigių. Tačiau tik jūreivio Jono dienpinigiai, kurie viršija 50 proc. jo atlyginimo sumos, t. y. tie 74 Lt, bus apmokestinami. Beje, biudžetinės įstaigos darbuotojų dienpinigiai, nors jie viršytų jų mėnesinę algą net kelis kartus, apmokestinami nebus.

Teisinis aspektas

Komandiruočių išlaidų kompensavimą reglamentuoja 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 99 "Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo". Jis buvo priimtas vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 21 str. bei LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str.
Rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimu yra keičiami du sausio 28 d. nutarimo punktai. Taip elgdamasi Vyriausybė nukrypo nuo visiško patirtų išlaidų atlyginimo principo. Vykstantieji į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlygintos ten jų patirtos išlaidos. Taigi Vyriausybė priėmė nutarimą, prieštaraujantį kai kuriems teisės aktams, LR Konstitucijos 29 str. Šis nutarimas įtvirtina diskriminaciją socialinės padėties bei nelygybės įstatymams atžvilgiu.
Vyriausybė neturi teisės ignoruoti konstitucinės nuostatos, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybėms institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Minėtu Vyriausybės nutarimu sukuriamos naujos teisės normos, kurių pagrindu atsiranda nepagrįstas, įstatymais nereglamentuotas apmokestinimas.
2002 m. liepos˙2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 5 punktas numato, kad neapmokestinamomis pajamomis yra laikomos LR įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas LR įstatymuose ir LR Vyriausybės nutarimuose. Įstatymo leidėjas aiškiai įvardino išimtis - kompensacijas, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Taigi Vyriausybės priimtas pakeitimas prieštarauja šiam įstatymui.
LR Darbo Kodekso 220 str. numato, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką jiems yra paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

Pasirinktas lengviausias kelias

Vadovaujantis priimto Vyriausybės nutarimo pakeitimo logika, galima būtų įtvirtinti panašią nuostatą ir apmokestinti kompensacijas, mokamas už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo bei pašalpas stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos, pavyzdžiui, viršija 1000 Lt.
Vyriausybė, deklaruodama siekį kovoti su mokesčių vengimu, rinkos bei konkurencijos sąlygų iškraipymu, pasirinko lengviausią kelią - reguliuoti mokamų dienpinigių sumą. Tą patį tikslą ji galėtų pasiekti nustatant ir baudžiant pažeidėjus, o ne priimant teisės aktus, prieštaraujančius tiek Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms, tiek LR Seimo priimtiems įstatymams ir netgi pačios Vyriausybės priimtiems kitiems nutarimams. Juk šiam tikslui yra skirtos institucijos (beje, jų išlaikymas brangiai kainuoja), turinčios užkirsti kelią piktnaudžiavimo ar mokesčių nemokėjimo atvejams.