Uosto taryboje
"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad praėjusį penktadienį vyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis. Trumpai pristatome jame svarstytus klausimus.
Laiveliai liko be vietos
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus yra gavęs mažųjų laivelių, keliančių žmones į Smiltynę, savininkų prašymą spręsti jų problemas. Dėl pasieniečių krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos jie nebeturi švartavimosi vietos prie delfinariumo. Uosto taryboje kalbėta apie tai, kad Savivaldybė turėtų sukviesti visas suinteresuotas puses ir aptarti šį klausimą, idant nenukentėtų smulkiųjų verslininkų interesai.
Kokios žemsiurbės reikia?
Uosto taryboje tartasi su uosto naudotojais, kokią žemsiurbę turėtų įsigyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kad paskui nebūtų priekaištų. Svarstyta, ar reikia tokios, kuri galėtų pasiekti 18 metrų, ar 25 m gylį, turint omenyje paplūdimių papildymą smėliu, išsiurbtu iš jūros. Universali žemsiurbė kainuotų 17-19 mln. eurų. Reikia apskaičiuoti, kiek brangiau kainuotų didesnį gylį galinti pasiekti žemsiurbė nei numatytoji, tada nuspręsti, kokią būtina įsigyti.
Kalbama apie žuvų aukcioną
Uosto taryboje nuspręsta, jog Uosto direkcija turi atsisakyti būti žvejų uostelio operatore. Ši funkcija, kurią ji vykdė penkerius metus, jos veiklai nebūdinga, o operavimo tikslams, turint omenyje ir keturių operatorių išlaikymą, kasmet išleidžiama 636 tūkst. Lt.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, sutarimo tarp žvejų nėra, tad kalbama apie tai, kad operavimą krantinėmis žvejų uostelyje galėtų perimti UAB "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas". Žvejų uostelis yra prie AB "Senoji Baltija" teritorijos, būtų logiška jai perduoti ir šią funkciją, tačiau baiminamasi, kad operatoriaus teises suteikus kompanijai, laivams, atplukdantiems žuvį į aukcioną, ypač iš užsienio, gali tekti brangiai mokėti už stovėjimą prie krantinės.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą