Ekspeditoriai - taip pat jūrinės visuomenės dalis

Uoste

Laivų ekspedijavimo ir agentavimo kompanijų darbuotojai jau nebesiejami su kontrabandininkais kaip prieš keliolika metų. Šiemet Ekspeditorių asociacijai sukanka 10 metų.

Jūrų verslo bendruomenę sudaro ir laivų agentai, ir ekspeditoriai, ir krovos darbų bei jų kontrolės kompanijų atstovai, taip pat laivų tiekėjai, laivų savininkai, kompanijų, formuojančių laivų įgulas, bei mažų, ne tik didžiųjų laivų remonto įmonių darbuotojai. Jūrinė bendruomenė yra gana asocijuota - daugelis uosto kompanijų priklauso asociacijoms.

Didelis patikros mokestis

Pasak Ekspeditorių asociacijos prezidento Mindaugo Karaliaus, anksčiau kildavo daug neaiškumų, susijusių su muitinės darbu, tad ekspeditoriams nebuvo lengva. Dabar taip nebėra, ekspeditoriai jau prisitaikė prie Klaipėdos uoste keliamų reikalavimų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), muitinės formalumų kroviniams, gabenamiems ES viduje, tranzitu per ES, Klaipėdos uoste sumažėjo.

Šiuo metu ekspeditoriai dažniausiai susiduria su problemėlėmis bendraudami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, mat tvarkant dokumentus tenka taikytis prie daygybės ES reikalavimų.

Bene didžiausia pastaruoju metu iškylanti problema - nepagrįstai didelis veterinarinės bei augalų apsaugos patikros mokestis už krovinio toną.

Tuo, kad krovinio savininkai privalo mokėti tokį mokestį, niekas neabejoja, tačiau kyla klausimas, kiek reikia mokėti, kokiu pagrindu nustatomas būtent tokio dydžio mokestis. Vienas dalykas - vilkikas, gabenantis 24 tonas krovinio, ir kitas - geležinkelio vagonas - 60 tonų. Kartais krovinys gabenamas 50 vagonų, tad veterinarinės patikros mokesčio už toną įkainį padauginus iš tonų skaičiaus krovinio savininkui susidaro nemenka suma.

Vyrauja tradiciniai kroviniai

Daugiausia Klaipėdos uoste apdorojama Lietuvos ir Baltarusijos krovinių. Ekspeditoriai neprognozuoja, kad Klaipėdos uoste daugės Rusijos krovinių. Jų manymu, krovos kompanijos, norėdamos daugiau uždirbti, turi teikti papildomas paslaugas - rūšiuoti, pakuoti, perkrauti krovinius.

Pasak M. Karaliaus, šiuo metu tokio krovinių srautų augimo, koks buvo per 10 nepriklausomos Lietuvos metų, nebėra. Dabartiniai krovinių srautai yra daugmaž tradiciniai, uosto gamybiniai pajėgumai taip pat.

Tikimasi, jog Lietuvos įstojimas į ES šiek tiek padidins krovinių srautą, tačiau kol kas dar niekas negali pasakyti, kokie tai bus kroviniai ir kiek jų padaugės. Šiuo metu krova uoste didėja tik naftos produktų sąskaita.

Klaipėdos ekspeditoriai dirba tarptautinėje rinkoje su krovinių savininkais iš ES šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Uzbekistano, kitų valstybių.

M. Karalius sako, jog krovinių siuntėjai Klaipėdos uostą vertina kaip gana išvystytą, technologiškai pajėgų birių, palaidų krovinių ir konteinerių krovos srityje. Jie patenkinti krovos našumu, krovinių saugumu uoste. Problemų atsiranda norint krovinius privežti prie uosto - tai ir Rusijos geležinkelių tarifų politika, ir kiti dalykai.

Ekspeditoriais tampama dirbant

Ekspeditorius - krovinio savininko įgaliotas asmuo, turintis atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu. Jis užsako krovinio gabenimo, krovos darbų paslaugas. Jo uždavinys - organizuoti sklandų krovinio gabenimą orientuojantis į kliento pageidaujamą kainą.

Lietuvoje ekspeditoriai, laivų agentai, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, nėra ruošiami mokymo įstaigose. Šios srities specialistais tampama pradėjus praktinį darbą. Paprastai jo imasi žmonės, įgiję specialybes, susijusias su transportu, krovinių gabenimu, uosto valdymu.

Laivų agentams būtinas minimalus jūrinis išsilavinimas. Laivus agentuojančios bendrovės atsako už tai, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos. Tad bendrovių vadovai reikalauja, kad agentai išmanytų ir jūrų teisę, ir uosto veiklos principus, ir kt.

Beje, ekspeditoriai, kurie yra ir muitinės tarpininkai, privalo baigti muitinės mokyklą ir gauti muitinės tarpininko pažymėjimus - be jų jie negali dirbti.

Asociacijai - 10 metų

Lietuvoje yra dvi ekspeditorių asociacijos. Vilniaus asociacijos "Lineka" narės aptarnauja krovinius, gabenamus automobiliais ir geležinkeliu. Klaipėdos ekspeditoriai taip pat atlieka tas funkcijas, tik dar papildomai aptarnauja ir laivais gabenamus krovinius.

Tikslaus skaičius, kiek Klaipėdos uoste yra laivų ekspedijavimo ir agentavimo kompanijų, nežinoma. Manoma, jog jų yra apie 50, visos jos yra privačios. Vienose jų dirba apie 20, kitose - apie 10, trečiose dar mažiau žmonių. Daugelis tų kompanijų yra mišrios, t. y. jos atlieka ir ekspedijavimo, ir agentavimo darbus.

Ekspeditorių asociacija Klaipėdoje buvo įkurta 1994 metais. Taigi šiemet jai sukanka 10 metų. Šiuo metu jai priklauso 10 stambesnių kompanijų. Naujos narės be asociacijos narių rekomendacijos nepriimamos.

Per 10 metų pasiekta nemažai: asociacija yra žinoma visose valstybinėse institucijose ir verslo įstaigose, su kuriomis ekspeditoriams reikia turėti reikalų. Klaipėdos asociacija yra tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos FIATA narė.

Prezidento norai

Klaipėdos ekspeditorių asociacijos prezidentas renkamas dvejiems metams. M. Karalius asociacijai vadovauja jau ketverius metus ir šiemet baigia savo kadenciją. Jo manymu, tam, kad asociacija taptų pajėgesnė, galėtų daugiau nuveikti savo narių labui, reikėtų, kad ji sustiprėtų finansiškai ir galėtų turėti samdomą direktorių, besirūpintį jos reikalais visą darbo laiką.

M. Karaliaus manymu, asociacijos nariai turėtų aktyviau panaudoti FIATA suteikiama galimybe vykti į kursus, tobulinti profesines žinias, susipažinti su ekspedijavimo naujovėmis, keliamais reikalavimais krovinių gabenimui ir jų saugumui. Pasak jo, reikėtų skatinti Klaipėdos ekspeditorių asociacijos bendravimą su tokiomis pat Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos asociacijomis.

Valentinas UBAS