Žuvininkystė
Europos Komisija paskelbė metinį politikos pareiškimą dėl 2009 m. žvejybos galimybių. Valstybės narės ir suinteresuotos šalys iki birželio 1 d. turėjo išsakyti savo nuomonę dėl kitiems metams parengto metodo.
Komunikate pabrėžiama, kad nuo 2002 m. įvykdytos bendrosios žuvininkystės politikos reformos padaryta nedaug konkrečios pažangos. Visų pirma nuolat nustatomi gerokai didesni bendri sugauti leidžiami kiekiai (BSLK) nei siūloma mokslinėse rekomendacijose, todėl pereikvoti ištekliai negali atsikurti, o dienomis, kurias leidžiama būti jūroje, grindžiama žvejybos pastangų ribojimo sistema yra neveiksminga.
Todėl pereikvojama 88 proc. Europos Sąjungos (ES) žuvų išteklių, palyginti su vidutiniškai 25 proc. pasaulio mastu. Nepaisant didelių pastangų, apskritai išteklių būklė nuo 2003 m. nepagerėjo. Todėl Komisija siūlė kasmet lanksčiau keisti BSLK, kad būtų galima imtis veiksmingesnių pereikvotų išteklių atkūrimo priemonių, o išteklius atkūrus žvejai turėtų daugiau naudos.
Komisija taip pat siūlė skirstant žvejybos pastangas taikyti kilovatų per dieną sistemą, kurią bus galima lengviau kontroliuoti ir lanksčiau įgyvendinti.
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas pažymėjo: "Europos žuvų išteklių būklė ir toliau kelia nerimą. Po paskutinės bendrosios žuvininkystės politikos reformos praėjus penkeriems metams vis dar labai keblu apčiuopiamų rezultatų pasiekti įdiegtomis teigiamomis priemonėmis, pavyzdžiui, ilgalaikiu planavimu, prevenciniu valdymu ir visapusiškesniu konsultavimusi su suinteresuotosiomis šalimis. Turime imtis ryžtingesnių veiksmų, kad atgaivintume savo jūras. Tik tuomet žuvininkystės pramonė bus iš tiesų pelninga ir tausi."
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą