Olimpinėse žaidynėse startuoja Lietuva: šios dienos lietuvių startai

Antrose karjeroje olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis 30-metis lygumų slidininkas Tautvydas Strolia startuos 20 km skiatlone. 

Tai rungtis, kurios pirmuosius 10 km distancijos sportininkai įveikia šliuoždami klasikiniu stiliumi, o kitą dalį – laisvuoju stiliumi. Šių bendro starto varžybų pradžia – 13.30 val. Lietuvos laiku.

Visose slidinėjimo rungtyse, išskyrus estafetę, planuojantis startuoti olimpietis žaidynių varžybas ne tik pradės pirmas, bet ir baigs paskutinis iš Lietuvos vyrų vasario 21-ąją, uždarymo dieną, numatytose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi.

Iš viso Milano ir Kortinos oliminėse žaidynėse dalyvaus keturi Lietuvos lygumų slidininkai – be T.Strolios, dar startuos Ieva Dainytė, Eglė Savickaitė ir Modestas Vaičiulis.

Viename svarbiausių planetos biatlono centrų, Pietų Tirolio širdyje esančioje Anterselvoje arba Antholce – ir itališkas ir vokiškas pavadinimai yra oficialūs – sekmadienį 15.05 val. Lietuvos laiku prie starto linijos stos mišrių estafečių komandos, lenktyniausiančios 4x6 km distancijoje.

Mūsų šaliai jose atstovaus jau ketvirtose žiemos žaidynėse startuojantis Vytautas Strolia ir trys pirmą kartą olimpiečio duonos ragaujantys atletai – Nikita Čigakas, Judita Traubaitė ir Lidija Žurauskaitė.

Komandos draugus Anterselvoje audringai palaikys dar keturi į olimpines žaidynes atvykę Lietuvos biatlonininkai – Sara Urumova, Natalija Kočergina, Karolis Dombrovskis, Maksimas Fominas.

Viduryje lenktynių keis slides ir lazdas

T.Strolia vienintelis iš rytoj lenktyniausiančių lietuvių dalyvavo olimpinių žaidynių atidaryme, nes viena jo dalių vyko Predace, kur įrengtame olimpiniame kaimelyje ir gyvena slidininkai. Jie lenktyniaus už kelių kilometrų esančiame Tezero slidinėjimo stadione bei jo apylinkėse įrengtoje trasoje.

Čia T.Strolia ketina išbandyti jėgas ir 10 km lenktynėse laisvuoju stiliumi, asmeniniame ir komandų sprinte (drauge su M.Vaičiuliu) bei 50 km maratone.

– Tautvydai, skiatlone startuojate retokai. Pastarąjį kartą šioje rungtyje dalyvavote pernai pasaulio čempionate. Ar nesunku viduryje distancijos pasikeisti inventorių ir toliau šliuožti visai kitu stliumi?, – LTOK.lt paklausė T.Strolios.

– Dalyvauju retokai, nes ši rungtis retokai ir vyksta, bet visai patinka. Smagu dalyvauti bendro starto lenktynėse.

Žinoma, vidury distancijos sunkoka persijungti į kitą stilių. Reikia įveikti kelis šimtus metrų, kol pajunti slides, ilgesnes laisvojo stiliaus lazdas. Batų nereikia persiauti – yra skirti specialiai skiatlonui. Slidžių ir lazdų keitimas užtrunka apie 30 sekundžių.

– Kaip patiko olimpinės trasos?

– Trasa sunkoka. Daug posūkių, danga penktadienį per treniruotę buvo minkštoka, išvažinėta. Bet visai smagi. Nors po varžybų mano nuomonė gal bus ir kitokia.

– Su kuria rungtimi siejate didžiausias viltis šiose olimpinėse?

– Tikriausiai 10 km laisvuoju stiliumi ir komandiniu sprintu. Šiose rungtyse norėtųsi geriausiai pasirodyti.

– Gal iš Lietuvos atsivežėte kokio nors maisto, be kurio negalite išsiversti?

– Nieko lietuviško nesivežiau. Pasitikiu organizatoriais. Čia labai nebloga virtuvė. Be to, makaronai ir pica man patinka.

Trasoje nelieka laiko ir vietos jauduliui

Mišrių biatlono komandų lenktynes pirmas iš lietuvių pradės V.Strolia. Vėliau estafetę iš jo perims N.Čigakas, o paskutiniai du etapai patikėti J.Traubaitei ir L.Žurauskaitei.

Beje, estafetę šiose žaidynėse išbandys visi mūsų šalies biatlono rinktinės nariai, nes pirmą kartą į olimpines žaidynes pateko moterų komanda, o jau antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės turėsime vyrų estafetės ekipą.

Tik 2022 m. biatlono varžybose pradėjusi dalyvauti buvusi orientacininkė J.Traubaitė neslepia – jei galėtų rinktis, olimpines žaidynes mieliau pradėtų nuo asmeninių lenktynių.

„Startuodama estafetės varžybose, jaučiu kiek didesnę atsakomybę, didesnį jaudulį – vis tik nuo to, kaip pačiai pasiseks, tiesiogiai priklauso visos komandos rezultatas, tad nemaža atsakomybė ir prieš komandos draugus, ir prieš mūsų rinktinės fanus, kurie serga už tą vieną vienintelę šalies komandą, o ne telkia viltis į keturių skirtingų sportininkų startus. 

Kita vertus, taip, papildomi šoviniai suteikia šiokio tokio saugumo jausmo. Galiausiai, jau tris Pasaulio taurės sezonus teko pradėti būtent estafetės rungtimi, tad panaši situacija nesyk išmėginta“, - atskleidė J.Traubaitė.

– Judita, ar estafečių varžybose sunkiau žiūrėti, kaip komandos draugas šliuožia trasoje, ar pačiai darbuotis trasoje?

– Man turbūt sunkiausia dalis yra savo starto laukimas, todėl visai mėgstu startuoti pirmajame etape. Šiuo atveju tai nebus įmanoma, nes pirmuose dviejuose etapuose šliuoš vyrai. O šiaip emociškai turbūt sunkiau sekti komandos draugų pasirodymus – kai pats jau darbuojiesi, jauduliui nei laiko, nei vietos dažniausiai nebėra. Žinoma, tada jau sunku būna kitaip – fiziškai.

– Anterselva puikiai pažįstama biatlonininkams. Kokie pagrindiniai šios trasos ypatumai ir ar ją galite pavadinti jums tinkama?

– Trasa nėra itin sudėtinga fiziškai – nepasižymi išskirtinai ilgomis ar stačiomis įkalnėmis. Tokia dinamiška, subalansuota – yra gan lygių atkarpų, keli lėkštesni pakilimai, vienas statesnis, kelios neilgos nuokalnės ir vingiuotas nusileidimas paskutinėje trasos dalyje. Gal sunkiausia dalis man atrodo rato pradžia – labai darbinė, tad svarbu startuoti iškart gerai įsijungus. Na, ir, aišku, reikia nepamiršti aukštikalnių faktoriaus, kuris Antholze tikrai ryškus.

– Kokios bendrai sąlygos Anterselvoje – tiek sportinės, tiek gyvenimo. Ar olimpinė dvasia jaučiasi?

– Tik ketvirtadienį į vakarop atvykome, tad treniruotis penktadienį dar neteko, oficiali treniruotė – šeštadienį. Gyvenimo sąlygos geros, tiesa, tokio bendrumo jausmo didelio nėra, nes šalys išsibarsčiusios po kelis skirtingus viešbučius. Taip pat kiek gaila, kad čia įsikūrę tik mūsų sporto šakos atstovai, tad veidai tie patys, kaip ir kiekviename sezono etape. 

Bet aprangos – ir varžybinės, ir laisvalaikio – kitos, tai turbūt labiausiai kuria tą kitokią atmosferą. Taip pat prie olimpinės dvasios skleidimo labai prisideda specialios olimpinių žaidynių rėmėjų zonos viešbutyje, rimtos saugumo patikros ir panašūs dalykai.

– Girdėjau, kad atvyks nemažai sirgalių iš Lietuvos. O iš jūsų artimųjų gal kam pavyko gauti bilietus?

– Taip, ilgesniam ar trumpesniam laikui atvyks tėvai, brolis, sesė, dėdė su teta, kelios labai geros draugės ir pažįstami iš orientavimosi sporto.

– Kokia kasdienė rutina dabar? Kas su kuo kambariuose gyvena, ką veikiate, kai nesitreniruojate?

- Daugelis gyvename po du. Mes keturios pasiskirsčiusios kaip įpratusios – aš su Sara, Lidija su Natalja. Penktadienį poilsiavome po kraustynių, pervažiavimo, akreditavimosi dienos. Tai penktadienio planai daugmaž tokie – šiek tiek pasivaikščiojimo po kaimelį, veiklų viešbutyje apžiūrėjimas ir išbandymas, o vakare – atidarymo (deja, per ekraną) stebėjimas.

Į atidarymą nevažiavome niekas iš startuojančių sekmadienį.

- Gal atsivežėte kokių lietuviškų skanumynų? Ar pasitikite italų sugebėjimais ruošti maistą?

- Italų virtuvė paprastai mane, mažų mažiausiai, tenkina. Tačiau su artimaisiais mane pasiekti turėtų keletas gardžių lietuviško medaus skanumynų, už ką dėkinga esu „Medaus ūkiui“. Bus labai gera ir tokiu būdu pajausti Lietuvos artumą bei palaikymą, tai labai laukiu.

Lietuvių startai – penkiose vietovėse

Iš viso Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse startuos net 17 Lietuvos sportininkų.

Milane varžysis trys dailiojo čiuožimo atstovai – šokių ant ledo pora Allson Reed ir Saulius Ambrulevičius bei solistė Meda Variakojytė.

Vyrų kalnų slidinėjimo varžybose Bormijuje lenktyniaus Andrejus Drukarovas, o kalnų slidinininkės, tap jų ir Neringa Stepanauskaitė, jėgas mėgins Kortinoje.