Estai irgi diskutuoja apie tiltą į Saremą, bet plaukia keltais

Pas kaimynus

Kaip lietuviai kalba apie tiltą į Kuršių neriją, taip estai apie tiltą, kuris sujungtų žemyną su Muhu sala, iš kurios Saremos sala ranka pasiekiama - jos sujungtos 3 km ilgio pylimu.

Tačiau kol kas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje susisiekiama keltais. Klaipėdoje juos valdo AB "Smiltynės perkėla", kurios akcijos priklauso Susisiekimo ministerijai, o Estijoje - privati kompanija "Saaremaa Laevakompanii" (Saremos laivybos kompanija). Estų kompanija kur kas didesnė - jos keltai aptarnauja 5 vidaus linijas ir dvi tarptautines.

Dotuoja valstybė

Nuotolis iš žemyne esančio Virstu uostelio, iš kurio plaukia keltai apie pusę valandos iki Muhu salos Kuivastu uostelio, yra apie 7 km. Tačiau laivuose yra ir barai, ir virėjai, ir parduotuvytės. Beje, automobilio perkėlimas kainuoja kur kas pigiau nei iš Klaipėdos į Smiltynę - 55 Estijos kronos (apie 12 Lt), pas mus - 32 Lt. Salų gyventojų automobiliams dar taikoma 25 proc. nuolaida. Keleivio bilietas - 35 kronos (beveik 8 Lt) sezono metu ir 25 kronos (5,5 Lt) - ne sezono metu, pas mus - 1,5 Lt. Bilietų kainas Estijoje nustato valstybė. Beje, ji ir dotuoja privačios kompanijos aptarnaujamas vidaus linijas 50 proc. Estai sako, jog pigiau kainuoja nuvykti iš Talino į Helsinkį, kur atstumas kur kas didesnis, nei patekti į Saremos salą.

Anksčiau susisiekimu su salomis rūpinosi pati valstybė. Sakoma, jog aptarnavimas tada buvęs gana žemo lygio. "Saaremaa Laevakompanii" įkurta 1992 m. ir buvo viena iš pirmųjų privačių kompanijų Estijoje. 1994 m. ji iš valstybės perėmė vidaus linijų aptarnavimą. Sutartis buvo pasirašyta 10 metų. Valstybinis užsakymas - 18 tūkst. reisų per metus. Jeigu kompanija per metus perveža daugiau žmonių ir automobilių nei valstybės nurodyta, vadinasi, uždirba daugiau.

Konkurentų neatsirado

Kai baigėsi 10 metų sutarties galiojimo laikas, vyko aršios diskusijos, kas šiame versle galėtų pakeisti Saremos laivybos kompaniją. Tačiau pajėgių konkurentų taip ir neatsirado, tad vėl buvo su ja pasirašyta sutartis 10 metų.

Manoma, jog naujokai, šioje srityje neturintys patirties, nesugebėtų užtikrinti gero keleivių aptarnavimo. Estai juokauja, jog Saremos laivybos kompanija, kuriai vadovauja vietinis salų gyventojas, negali nepaisyti keleivių norų, nes jam tuojau skambina mama ir barasi.

Akcijos - vienam žmogui

Saremos laivybos kompanijos akcijos 100 proc. priklauso vietiniam salų gyventojui Viačeslavui Ledo, buvusiam statybos įmonės vadovui. Beje, šio žmogaus veiklos spektras gana platus - jis netgi organizavo miško uogų rinkimą ir gabenimą į Suomiją.

Samdomas kompanijos direktorius Tonis Rihvkas 1963 m. gimė salose, baigė Talino jūreivystės mokyklą (dabar Talino jūrų akademija), dirbo žvejybos laivuose ir prie Afrikos krantų, ir Barenco jūroje, buvo kapitono vyresnysis padėjėjas. Krante dirbti pradėjo 1990 m. ir kol kas yra vienintelis šios kompanijos direktorius.

Apyvarta - 12 mln.

Iš pradžių Saremos laivybos kompanija laivus pirko iš Latvijos prekybos laivyno. 1994 m. juos pardavė graikams ir uždirbo pinigų. Šiuo metu ji turi 12 laivų. Vidutinis jų amžius - 20 metų. Iš senųjų keltų, kurie priklausė valstybei, yra likę tik 3.

Pernai metų kompanijos apyvarta - 12 mln. eurų. Per metus ji aptarnauja 1,6 mln. keleivių, kurių didžiąją dalį sudaro vidaus linijų keleiviai, plukdo 550 tūkst. krovinių. Kompanijoje dirba 300-350 žmonių. Estijoje tai gana didelė kompanija, o Baltijos jūroje - vidutinė.

Klaipėdiečiai pastatytų keltus...

Pasak T. Rihvko, diskusijos apie tiltą į Muhu tęsiasi jau 4 metus. Jis mano, jog tai būtų nenaudingas projektas, nes salose gyvena tik apie 60 tūkst. gyventojų, iš jų - 40 tūkst. Saremoje. Estija per maža šalis, kad galėtų įgyvendinti tokius projektus. Tilto eksploatacija ir statyba, pasak direktoriaus, kainuotų kur kas brangiau nei garantuojant susisiekimą keltais.

Estai pasakoja, jog kai tik prasideda pas juos rinkimai į valdžią, tuoj pradedama kalbėti, jog reikia statyti tiltą. Įtikinėjama, kad tai realu, kad Europa duos vos ne milijardą eurų jam statyti.

Saremos laivybos kompanija nori įsigyti naujų keltų. Nors jos laivai yra šiuolaikiniai, pertvarkyti, tačiau ji neturi nė vieno naujo kelto. Kompanija bendradarbiauja su stambiu Estijos koncernu "BLTR Grupp" - jis remontuoja jos laivus. BLRT siūlo Estijos politikams geriau statyti naujus keltus, juo labiau kad "BLRT Grupp" valdoma Klaipėdoje esanti AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė turi puikios keltų norvegams statybos patirties.

Naktimis neplaukia

Saremo laivybos kompanijos kelto "Regula" kapitonas Ainas Pulkas pasakojo, jog liniją Virtsu-Kuivastu (Muhu saloje) aptarnauja du didesni ir du mažesni keltai. Per dieną "Regula" daro 18 reisų, jo porininkas - mažiau.

"Regula" pastatytas 1971 m. Vokietijoje. Anksčiau priklausė Švedijos kompanijai ir dirbo Danijos sąsiauriuose, į Estiją atplukdytas 1997 m. Jį statant, kai automobiliai buvo mažesni, apskaičiuota, kad jų laive tilps 105, o šiais laikais jis vienu metu gali jų plukdyti daugiausia 85.

1992 metais "Regula" renovuotas. Laivas manevringas, turi ir atbulinę eigą. Aparelės yra ir laivagalyje, ir laivo priekyje. Keltą aptarnauja 14, įgulą sudaro 12 žmonių. Įgulos keičiamos kas dvi savaites.

Keltai plaukti nebegali, kai šiaurės vėjo greitis būna 20 m/s. Laivui iškrauti ir pakrauti skiriama pusė valandos. Naktimis nekeliama. Darbą laivai pradeda 7 val., o baigia pusę pirmos nakties.

Pasak "Regulos" kapitono, automobilių eilių paprastai nebūna, tačiau šventinėmis dienomis jos kartais nusidriekia netgi kelis kilometrus.

Apie tarptautines Saremos laivybos kompanijos linijas skaitykite kituose "Vakarų ekspreso" numeriuose.

Vidmantas MAŽIOKAS