„1994 metų rugsėjo 28-oji Taline buvo vėsi, bet saulėta, ir pirmieji pranešimai per radiją apie kažkokį incidentą kelte Baltijos jūroje daugeliui turbūt iš pradžių pasirodė ne itin svarbūs. Na, taip avarija. Na taip, gelbėjimo operacija. Bet juk išgelbės? Kas gali nutikti tam milžinui? O vėliau - šokas... jau gana greitai, per artimiausias kelias valandas, tikra situacija ėmė aiškėti. Visiems, kas su nerimu stebėjo operaciją „nuo kranto“ - giminėms, draugams, valdininkams, žurnalistams - tapo visiškai aišku, koks košmariškas šio paprasto aritmetikos veiksmo rezultatas: iš plaukusių keltu žmonių skaičiaus reikia atimti tiek, kiek iš jų pavyko išsigelbėti“, - rašė BBC.
Tikslių duomenų, kiek žmonių plaukė keltu „Estonia“ laivo savininkė-operatorė pirmosiomis dienomis neturėjo - kilo didžiulė painiava mėginant išsiaiškinti, kas iš keleivių ir įgulos narių iš tikrųjų plaukė keltu. Tik po kelių dienų buvo sudarytas visas tikslus plaukusiųjų sąrašas.
Keltu plaukė 989 žmonės. Išsigelbėti pavyko tik 137 keleiviams, tarp jų - vieninteliam lietuviui Artūrui Tamašauskui. Katastrofa pasiglemžė 852 žmonių gyvybes, tarp jų buvo 3 lietuviai. Beveik šimtui plaukusiųjų pavyko nusigauti iki gelbėjimosi plaustų, bet jie mirė nuo bendro kūno atvėsimo, kol atvyko gelbėtojai. Likusieji 750 žmonių nuskendo kartu su keltu.
Tai didžiausia katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje. Švedija neteko 501 žmogaus, Estija - 285 žmonių. Nuskendo Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Rusijos ir kitų šalių gyventojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą