Europos kruizų laukia iššūkiai

Pernai per sezoną kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą buvo užsukę 37 kartus, o šiemet planuojami 45 atplaukimai. Sezonas truks iki rugsėjo 17 d., paskutinis Lietuvos uostą aplankys laivas "National Geographic Explorer". Tradicija paminėti pirmojo ir paskutinio laivo atplaukimą neišliko.

Šiemet 290 m ilgio su Italijos vėliava plaukiojantis laineris "Costa Pacifika" planuoja atvykti į Klaipėdos uostą 3 kartus, kaip ir pernai, o 2013-aisiais - net 6 kartus. 2012-aisiais pirmą kartą į Lietuvos uostą užsuks net 4 laivai: 261 m ilgio "Oriana", plaukiojantis su Bermudų vėliava, "Clipper Odyssey", "Star Flyer", "Crystal Symphony". Beje, 2013-aisiais į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai jau dabar planuoja atplaukti 19 kartų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Kristinos Gontier, 2012-ųjų kruizinis sezonas bus įprastinis. Atplaukus didiesiems laivams tradiciškai bus organizuojamos mugės Teatro aikštėje, kelionių agentūros laivų keleiviams prie krantinės linksminti samdys ansamblius. Krante bus organizuojamos pamėgtos ekskursijos, kai kurios jų yra atpigintos.

Baltijoje kruizų daugėja

Šiemet balandžio 24-26 d. Grinviče (Jungtinė Karalystė, Londono rajonas netoli miesto centro) vyko Europos kruizų asociacijos "Cruise Europe" (CE) kruizinės laivybos konferencija, metinė generalinė asamblėja, kiti renginiai. 1991 m. įkurta asociacija CE, užsiimanti kruizinės laivybos skatinimo rinkodara, atliekanti rinkos tyrimus, šiuo metu vienija 94 narius. Jos renginyje Grinviče dalyvavo 76 uostų-narių, 7 kruizinių linijų, 6 žiniasklaidos priemonių, kelionių agentūrų, vietos turizmo sektoriaus atstovai. Apie Europos kruizų tendencijas kalbėjomės su K. Gontier, dalyvavusia šiame renginyje.

Beje, Grinviče numatoma 2014-2015 metais pastatyti kruizinį terminalą. Kruizinių linijų atstovai jau dabar domisi jo galimybėmis.

Kol kas kruizinė laivyba didžiuosiuose Baltijos jūros uostuose auga 12 proc., vidutiniuose ir mažuosiuose uostuose - 4-6 proc. Klaipėda yra priskiriama vidutiniams uostams.

"Daugėjančių kruizų tendencija kol kas nepatvirtina išsakytų nuogąstavimų, kad ateityje jų gali mažėti. Tokie nuogąstavimai galėtų pasitvirtinti galbūt tik po kelerių metų. Kol kas galime pasidžiaugti, kad kruizinis turizmas Klaipėdoje auga. Jau turėtume pradėti rūpintis statomu keleivių ir krovinių terminalu ir galvoti apie naujų keleivinių laivų linijų atidarymą, propagavimą ir skatinimą", - mano K. Gontier.

Prašo atleisti nuo rinkliavų

CE asociacijos renginiuose kalbėta apie tai, kad Europos kruizinei laivybai gali iškilti iššūkių, tikėtina, kad jos augimas mažės.

Aukštos transatlantinių bilietų kainos verčia JAV kruizinius keleivius rinktis Amerikos kruizus, todėl manoma, kad amerikiečių, keliaujančių į Europą, bus gerokai mažiau. Globalizacija atveria kitas įdomias rinkas, pavyzdžiui, Aziją, todėl Europa tampa mažiau įdomi, ir kruizinių laivų keleiviai mieliau renkasi kitus regionus.

Prognozuojama, kad sieros kiekio mažinimas kure sudarys prielaidas iš esmės keisti kruizinių laivų maršrutus. Siekdami mažinti kuro, kuris sudaro apie 25 proc. visų laivo kaštų, sąnaudas, kruiziniai laivai gerokai sumažins plaukimo greitį, todėl kelionės metu bus aplankoma mažiau uostų, juose laivai stovės trumpiau.

Kruizinių linijų operatoriai mano, kad uostai turėtų pradėti mažinti kaštus bei stiprinti įtaką Europos Komisijoje, idant ji nustatytų palankesnius kruizinę laivybą reglamentuojančius teisės aktus. Kruizinių linijų atstovai pakartotinai siūlė atleisti kruizinius laivus nuo uosto rinkliavų ir kitų mokesčių. Mat jie atgabena į regioną didelį turistų srautą, kurie jame išleidžia pinigų. Preliminariais duomenimis, Baltijos jūros regione yra penki uostai, netaikantys kruiziniams laivams jokių rinkliavų. Beje, Turkijos Izmiro uostas netgi moka kruiziniams laivams po 1 eurą už kiekvieno turisto apsilankymą. Pasak K. Gontier, kol kas šiuo klausimu oficialių žingsnių nėra žengta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iš kruizinių laivų surenka 1,4-1,7 mln. Lt rinkliavų, prasčiausio kruizinio sezono metu - 1,2 mln. Lt.

Daugės prabangių kruizų

Didelė infliacija verčia operatorius didinti kruizų kainas, tad jie darosi prieinami vis mažesniam žmonių ratui. Tačiau pradeda ryškėti ir nauja tendencija - prabangių kruizų plėtra. Kompanija "MSC Cruises UK &Ireland", įkurta 1970 m., turinti apie 400 krovininių laivų ir 12 kruizinių laivų, pastaraisiais metais pasiūlė turizmo rinkai naują produktą - atskirų, ekskliuzyvinių vietų, neprieinamų kitiems kelieviams, įrengimą laive labai turtingiems klientams. Kitaip sakant, laivas padalijamas tarsi į dvi erdves, ir turtingiems žmonėms yra sudaromos laivo laive sąlygos - jiems atskirai teikiamos išskirtinės ir prabangios SPA, restoranų, pramogų ir kt. paslaugos. Beje, prognozuojamas didelis tokios kruizinės laivybos rinkos dalies augimas. Nemažai kruizinių linijų žada teikti tokias paslaugas.

Pastaruoju metu padažnėjusios kruizinių laivų avarijos, pavyzdžiui, kruizinio lainerio "Costa Concordia" katastrofa prie Italijos krantų, didelės įtakos nepadarė - dėl keleivių baimės kruizų populiarumas nesumažėjo. Kruizai išlieka saugiausia kelionių rūšis, palyginti su autotransportu ir lėktuvais. "Jau apie 10 metų kruizai yra ant bangos. Kruizinių laivų avarijų ir gaisrų pasitaikė, bet tik vienintelėje "Costa Concordia" katastrofoje žuvo 12 žmonių. Kruizinių linijų atstovai pabrėžia faktą, kad keliaujant milijonams žmonių pasitaikė tik 12 žūčių, tad kruizai yra saugiausias kelionės būdas", - sakė K. Gontier.

Dviejų asociacijų narė

Už narystę "Cruise Europe" asociacijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per metus moka 1,5 tūkst. eurų mokestį. Be to, Klaipėda yra ir "Cruise Baltic" asociacijos, kurią sudaro Baltijos jūrų uostų savivaldybės, narė. Narystė pastarojoje kainuoja brangiau - 16,5 tūkst. eurų. Pusę šio mokesčio moka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitą pusę - Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pastaruoju metu diskutuojama apie tai, ar verta būti dviejų asociacijų nariais, nes "Cruise Europe" ir "Cruise Baltic" veikla stiprina viena kitą ir abi asociacijos derina savo veiksmus. K. Gontier manymu, vis dėlto Klaipėdai verta būti abiejų šių asociacijų nare. "Mes esame per daug maži, kad galėtume nebūti kurioje nors asociacijoje. "Cruise Baltic" asociacija pristato Baltijos regioną kruizinėms linijoms, kurių laivai plaukia į regioną, ir kiekvieną uostą atskirai, o "Cruise Europe" asociacija nėra pajėgi pristatyti kiekvieno uosto išskirtinumo", - mano pokalbininkė.

Atsvara Majamiui

2013 metais CE asociacija ketina kruizinės laivybos konferenciją ir metinę generalinę asamblėją surengti Prancūzijos Havro uoste. Planuojamas dar didesnis renginys nei šiemet, kurio metu vyks įvairūs seminarai, diskusijos. Jame bus kviečiami dalyvauti visi, kas tik nori, t. y. įvairių kruizinių linijų, kitų šalių uostų atstovai. Taigi renginys peržengs asociacijos rėmus.

Pasak K. Gontier, Grinviče pirmą kartą prabilta apie tai, kad "Cruise Europe" asociacijos renginiai svarba ir aktualumu gali būti lyginami su Majamyje (JAV) rengiama konferencija "Seatrade Miami".

Europos uostų atstovai skundžiasi, kad į parodas Majamyje ne visi gali važiuoti, nes tai labai brangiai kainuoja. JAV vykstanti kruizų konferencija yra per daug globali, kalbama ir apie kruizus Australijoje, Pietų Amerikoje, todėl Europos uostams nėra itin aktuali, nors kainuoja brangiai. Už dalyvavimą Majamio konferencijoje Uosto direkcija moka 650 JAV dolerių.

Kruizinės rinkos analizė anksčiau būdavo pristatoma tik Majamyje ir Hamburge (Vokietija) vykstančiose konferencijose. Dabar CE asociacijos užsakymu daromos rinkos analizės. Taigi gali būti, kad ateityje Europos uostų atstovai į Majamį nebevyks.

Pastebima tendencija, kad į panašias konferencijas kruizinių linijų atstovai atvyksta kaip klausytojai net nekviesti. Anksčiau reikėdavo juos kviesti, apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

Nauja CE asociacijos strategija - sudaryti galimybes uostų atstovams tiesiogiai susitikti su aukščiausio lygio asociacijos vadovybe.