Nuo kitų metų sausio 1 d. Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo regione bus įvedamas naujas laivų inspektavimo režimas. Kadangi laiko liko visai nedaug, Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Juozapavičius skaitė paskaitą, kurios metu supažindino su artėjančiomis naujovėmis. Joje dalyvavo per 40 klausytojų, kuriems kilo daugybė klausimų.
"Mes neturime tokių jūrinių juristų, kokie dirba Anglijoje, Belgijoje ir kt. Šios šalys tikrai gali daryti įtaką, kad būtent silpnų šalių laivynai būtų išstumti iš rinkos. Juo labiau kad Lietuva neturi naujų laivų, kuriems nebūtų 12 metų, ir tuo, mano manymu, kažkas gali pasinaudoti", - sakė Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika.
Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) laivai naktimis netikrinami, nes daugelio šalių uostai tada nedirba, o Klaipėdos uoste laivai būna iškraunami ir naktį. Jis klausė, ar laivo saugumui nekenks tai, jog rytą atėję tikrinti laivą inspektoriai neduos išsimiegoti įgulai?
Tarp paskaitos dalyvių buvo manančiųjų, kad tas naujas Paryžiaus memorandumo režimas yra sekimas amerikiečiais, esą pastarieji jau seniai turi tokią kontrolės sistemą. Diskutuota ir apie tai, kad ES siekia atsikratyti senų afrikiečių ir arabų laivų, kurie plūsta į jos uostus. Kai kurie Lietuvos laivų savininkai mano, kad jau dabar būtina ieškotis gerų advokatų užsienio uostuose.
Inspektuojami bus visi
Paryžiaus memorandumą yra pasirašiusios visos ES šalys bei Rusija, Kanada, Kroatija, Islandija, Norvegija. Kiekviename tų šalių uoste laivai tikrinami, ar atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus, kaip numato Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir pagrindinės Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos.
Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos suteikia teisę tikrinti laivus, tačiau ES ši teisė tapo pareiga. Jei nesilaikoma direktyvų, susijusių su laivybos saugumu, numatomos baudos valstybei, kurios gali siekti net 300 mln. eurų. Tikslas - nenorima, kad memorandumo regione būtų patogūs uostai, į kuriuos galėtų atplaukti netvarkingi laivai.
Pagal seną tvarką kiekvienos šalies uostuose inspektoriai privalėdavo patikrinti 25 proc. atplaukiančių užsienio laivų. Per metus Paryžiaus memorandumo regione būdavo inspektuojama apie 18 tūkst. laivų.
Pagal naująjį režimą, numatoma inspektuoti laivus 100 proc. (turima omenyje individualūs įplaukimai, t. y. kai laivas į uostą įplaukia pirmą kartą). Reikės tikrinti laivus ne tik stovinčius uostuose, bet ir inkaravietėse. Taigi per metus regione bus patikrinama apie 20 tūkst. laivų. P. Juozapavičiaus teigimu, Lietuvai per metus reikės patikrinti 380-400 laivų.
Ir dabar laivai užsienio uostuose tikrinami gana dažnai, neinspektuojami tik naktimis, o kitais metais, jeigu bus nepatikrinta uoste daugiau kaip 5 proc. visų atplaukusių laivų, gresia nemažos baudos. Dėl kiekvieno nepatikrinto laivo reikės pateikti pasiaiškinimą.
Trys rizikos laipsniai
Taikant naują režimą bus orientuojamasi į laivus pagal jų rizikos laipsnį. Laivai, turintys aukštą rizikos laipsnį, bus inspektuojami privaloma tvarka ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, standartinio rizikos lygio laivai - ne rečiau kaip kas 12, žemo rizikos lygio laivai - ne rečiau kaip kas 36 mėnesius. Ir tai bus taikoma visų tipų laivams.
Laivo rizikos lygis bus apskaičiuojamas pagal patvirtintą metodiką. Itin didelės reikšmės turės laivo amžius, laivo tipas, laivybos kompanijos, klasifikacinės bendrovės, vykdančios laivo techninę priežiūrą bei išduodančios privalomus konvencinius dokumentus, valdymo lygis, laivo sulaikymų užsienio uostuose skaičius per ataskaitinį laikotarpį ir valstybės vertinimas pagal TJO savanoriško audito rezultatus.
Lietuvoje toks auditas neatliktas, tik kreiptasi į TJO generalinį sekretorių su prašymu jį atlikti. Šiuo metu daugelio Lietuvos laivybos kompanijų valdymo lygis vidutinis, tik AB DFDS LISCO - aukštas, todėl laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava, kol kas negalės pretenduoti į žemos rizikos laipsnį.
Draudimas įplaukti į uostus
Lietuvos laivai jau antrus metus iš eilės yra Baltajame sąraše. Taikant naują režimą net Pilkajame sąraše esantiems laivams gresia draudimas įplaukti į Paryžiaus memorandumo regiono uostus. Šie laivai per 24 mėnesius užsienio uostuose gali būti sulaikyti tik du kartus. Jeigu bus sulaikyti 3 ir daugiau kartų, jiems bus paskelbtas draudimas įplaukti į ES uostus ir jie galės grįžti tik į savo valstybės vėliavos uostą.
Pagal naują tvarką, esant laivo sulaikymui, kai skelbiamas pirmas draudimas įplaukti į ES uostus, nurodytiems trūkumams likviduoti skiriamas 3 mėnesių laikotarpis. Dabar būdavo taip, jog laivo įgula pašalina nurodytus trūkumus, išsikviečia tikrinusios šalies inspektorių, ir sulaikymas atšaukiamas. Pradėjus galioti naujai tvarkai taip nebebus, nes manoma, kad trūkumams pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis nei kelios dienos.
Jeigu per trejų metų laikotarpį tam pačiam laivui antrą kartą bus uždrausta įplaukti į ES uostus, trūkumams likviduoti numatomas jau 12 mėnesių laikotarpis, o taip nutikus trečią kartą - laivas galės įplaukti į ES uostus tik po 2 metų ir tik su sąlyga, kad jis bus įregistruotas valstybės, kuri yra Baltajame sąraše, laivų registre, kad laivybos kompanijos valdymo lygis bus aukštas, o privalomus dokumentus išduos Europos Komisijos pripažinta organizacija. Jeigu per 24 mėnesius laivo savininkas nesikreips dėl uždraudimo pašalinimo, laivui bus uždrausta visam laikui įplaukti į Paryžiaus memorandumo šalių uostus.
Dėl tokių griežtų reikalavimų buvo gana daug diskutuojama, jiems priešinosi Rusija ir kitos valstybės, tačiau galų gale tokia nuostata palikta.
Tokia tvarka privers laivybos kompanijas bandyti įregistruoti laivus į valstybių, kurios yra Baltajame sąraše, registrus. Valstybės turėtų numatyti atitinkamus saugiklius, kad būtų išvengta laivų įregistravimų tik tam, kad kompanija galėtų panaikinti draudimą įplaukti į Paryžiaus memorandumo uostus.
P. Juozapavičius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos laivų savininkai tinkamai neįvertina laivų sulaikymo užsienio uostuose reikšmės, jeigu laivas nepatiria prastovos, o kompanija - finansinių nuostolių. Pradėjus galioti naujam režimui bus labai lengva iš Baltojo sąrašo patekti į Pilkąjį, o tada gresia ir draudimas įplaukti į ES uostus. Lektorius pabrėžė, kad kiekvienas laivo sulaikymas kenkia vėliavos valstybei, kad kiekvienas patikrinimas gali pakeisti laivo statusą.
Pasirodo, jau šiemet laivų sulaikymas užsienio uostuose turės įtakos pradėjus veikti naujam režimui - duomenys į naują informacinę sistemą įvedami nuo 2009 m. birželio. Pagal duomenis nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki dabar, draudimas įplaukti į ES uostus nuo kitų metų sausio 1 d. jau gali būti taikomas 127 laivams.
Nauja informacinė sistema
Nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėjus dirbti pagal naują inspektavimo režimą uosto kontrolės inspektavimo duomenys bus suvedami į naują sistemą THETIS, pritaikytą būtent naujojo inspektavimo režimui vykdyti, kuri pakeis senąją SIRENAC sistemą. Naujos sistemos, kuria naudotis trečiosios šalys negalės, duomenis apdoros Europos jūrų saugos agentūra (angl. - EMSA).
Informacija bus keičiama kiekvieną parą. Iki tol, kol duomenys pateks į sistemą, jie bus patikrinami 3 kartus. Sistema turės 1600 naudotojų iš 27 valstybių, joje bus apdorojami daugiau kaip 90 tūkstančių laivų duomenys.
Inspektoriai turės slaptažodžius, galės prisijungti prie sistemos ir sužinoti, kokį laivą reikia tikrinti. Tai bus itin patogu toms šalims, kurios turi daug uostų ir kurių inspektoriai dirba namuose. Beje, sistemoje bus matomas ir praleistas inspektavimas.
Jeigu paskirtas atsakingas jūrinės administracijos inspektorius matys, kad jis neturi galimybių patikrinti, sakykime, dviejų laivų, galima bus laivą perleisti kitos valstybės, į kurią plauks tas laivas, inspektoriams. Tačiau šios valstybės atsakingas asmuo turės sistemoje patvirtinti sutikimą perimti laivą. Pavyzdžiui, jeigu Lietuva perduotų laivą Latvijai, ir jeigu jis dėl kokių nors priežasčių nebūtų patikrintas, kliūtų abiem valstybėms.
Apie numatomą laivo atplaukimą į uostą turi būti pranešta prieš 72 valandas. Asmuo, dėl kurio kaltės nepranešta apie laivo atvykimą, bus baudžiamas. Jau ir dabar Vokietijoje, jeigu kapitonas nepraneša apie tai, jam skiriama iki 5 tūkst. eurų bauda. Beje, po laivo patikrinimo bus privalu suvesti į sistemą net įgulos vadovaujančių narių duomenis.
Taigi laivų savininkams ir operatoriams yra apie ką pamąstyti laukiant kitų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą