Gelbėjimo funkciją - į vienas rankas

Gelbėjimo funkciją - į vienas rankas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sulaukė Uosto tarybos pritarimo siūlymui visas gelbėjimo funkcijas perduoti pasieniečiams, nes jie tam labiausiai tinka. Manoma, kad tokiu atveju valstybė galėtų sutaupyti nemažai lėšų.

Vakar vykusiame Uosto tarybos posėdyje siūlyta kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad ji kartu su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerija apsvarstytų galimybę visas žmonių paieškos ir gelbėjimo bei išsiliejusios naftos likvidavimo funkcijas atiduoti į vienos žinybos rankas.

Uosto direkcijos specialistų manymu, tą funkciją galėtų perimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos, t. y. pasieniečiai. VSAT turi ir laivų, ir įgulų, ir patirties, be to, šiam tikslui ji galėtų gauti ir Europos Sąjungos (ES) lėšų. Karinės jūrų pajėgos ES lėšų negauna.

Tokią funkciją pasieniečiai atlieka ir JAV, ir Estijoje, ir Švedijoje bei kitose šalyse, o o Lietuvoje nuo 2009 metų tą darbą dirba net trys skirtingų ministerijų tarnybos. Už incidentus jūroje yra atsakingos Karinės jūrų pajėgos, uosto akvatorijoje - Uosto direkcija, o Kuršių mariose - VSAT. Visos jos patiria nemažų išlaidų turėdamos pirkti labai brangią įrangą, išlaikyti laivus ir 24 valandas per parą budinčias įgulas. Įranga ir laivai paseno, atsirado būtinybė pirkti naujus, o tai reikalauja nemažai lėšų.

"Valstybiniu mastu būtų kur kas racionaliau, jei viena valstybinė institucija spręstų visus gelbėjimo klausimus ir mariose, ir teritorinėje jūroje, ir uoste. Manome, kad VSAT tam yra labiausiai tinkama. Ji turi pareigūnų, kurie dirba ištisą parą, turi bazes", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė priminė, kad prieš porą metų toks klausimas tarp minėtų ministerijų jau buvo svarstomas ir susitarimo nebuvo pasiekta.

Jos manymu, šiuo klausimu iš karto reikėtų kreiptis į Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisiją. Tačiau Uosto taryba vis dėlto nusprendė kreiptis į Susisiekimo ministeriją, tegu ministras sprendžia, ką su tuo siūlymu daryti toliau.

PASIENIEČIAI. Uosto atstovų manymu, gelbėjimo funkciją galėtų perimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, turinti ir laivų, ir įgulų, ir patirties, be to, šiam tikslui galinti gauti ir Europos Sąjungos lėšų.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder