Gerėja valstybės sienos apsauga jūroje ir mariose

Pasienis

Kopgalio užkardos vadas majoras Jonas Miliūnas sako, jog pastaruoju metu pagerėjo laivų aprūpinimas kuru. Dabar pasieniečiai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias plaukia gana dažnai.

Šiemet vienas iš reikšmingiausių įvykių pasieniečių laivininkų gyvenime - laivas ant oro pagalvės "Christina" pagaliau įsikūrė nuolatinėje savo bazavimosi vietoje Kopgalyje. Kitų metų vasaros pabaigoje tikimasi sulaukti Klaipėdoje dviejų naujų greitaeigių katerių.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) pasieniečiai sako, jog jie laivyno neturi. Laivai - transporto priemonės, reikalingos vykdyti užduotis teritorinėje Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.

Pagrindinė Kopgalio užkardos užduotis - valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje. Jos patrulinių laivų būryje tarnauja apie 40 žmonių. Sargybų būryje, kuris bazuojasi pačioje užkardos vadavietėje ir 14-ajame stebėjimo poste prie šiaurinio molo, yra dar 40 žmonių. Stebėjimo poste kontroliuojami į teritorinę jūrą įplaukiantys ir išplaukiantys laivai. Kopgalyje tikrinami į ekonominę zoną plaukiantys laivai. Pasieniečiai "palydi" priekrantės žvejus nuo kranto, t. y. jie kontroliuoja 15 km pakrantės ruožą ir vienoje, ir kitoje šiaurinio molo pusėje. Beje, jeigu iki sutemstant negaunamas pranešimas, kad ankstį rytą išplaukęs priekrantės žvejybos laivas grįžo, jie pradeda jo ieškoti, o reikalui esant ir organizuoti pagalbą.

Jūroje du laivai

Valstybės sieną jūroje saugo du patruliniai laivai "Lilian" ir "Kihu". Vidutiniškai, kai leidžia oro sąlygos, t. y. kai žvejoja žvejai, plaukia jachtos, šie laivai patruliuoja kartą per savaitę. Beje, šiemet buvo šiek tiek pakeistas patruliavimo laivais pobūdis - reaguojama į konkrečias situacijas ir plaukiama vykdyti užduočių pagal gautus pranešimus. Pavyzdžiui, šiemet Latvijos žvejybos laivas atplaukė prie Būtingės naftos terminalo plūduro, į rajoną prie naftotiekio. Kadangi jis neatsiliepė šaukiamas Karinių jūrų pajėgų pakrančių stebėjimo centro, pasieniečių laivas išplaukė jo atpažinti.

Pasak J. Miliūno, tiek "Lilian", tiek "Kihu" reikėtų remontuoti, pakeisti jų navigacinę įrangą, kad atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, ir jie galėtų dar mažiausiai 10 metų tarnauti.

Marioms - dar 2 kateriai

Neringos užkardos užduotis - valstybės sienos apsauga Kuršių mariose. Tačiau kadangi pastaroji laivų neturi, Kopgalio užkarda vasarą komandiruoja į marias savo laivą "Madeleine". Esant būtinybei jį mariose pakeičia "Christina".

Vykdydami strateginius planus pasieniečiai planuoja pirkti du greitaeigius katerius, skirtus marioms. Jie turės ateiti į pagalbą laivui "Madeleine". Tai bus šiuolaikiniai 40 mazgų greičio kateriai, skirti mažai įgulai. Jie bus naudojami pirmiausia valstybės sienos apsaugai, o esant reikalui ir gelbėjimo darbams. J. Miliūno teigimu, jeigu netrukdys finansavimo problemos ir neužstrigs projektavimo darbai, naujieji pasieniečių kateriai Klaipėdą pasieks, ko gero, jau kitų metų vasarą.

Pastatytas slipas

2000-2001 metais buvo numatyta ir angaro, ir slipo, ir krantinių rekonstrukcijos projektams ir statyboms Kopgalyje skirti apie 5,5 mln. Lt. Tačiau dėl lėšų stygiaus buvo pastatytas tik angaras laivui "Christina". Slipas buvo suprojektuotas, bet kelis metus nebuvo skiriama lėšų jo statybai, tad laivą angare laikyti nebuvo galimybių. Šiemet slipas pastatytas, spalio 13 d. jį priėmė valstybinė komisija, "Christina" pagaliau įsikūrė savo nuolatinėje vietoje.

"Christinos" vadas Vidmantas Mažeika sako, kad po stogu angare ką nors remontuoti laive kur kas geriau. Kai laivas stovėdavo AB "Klaipėdos laivų remontas", sudėtinga būdavo netgi tepalus pakeisti, nes nebūdavo galimybės pakelti laivo ant lygaus paviršiaus.

Vadą dabar jaudina tik tai, kad įgula tapo priklausoma nuo keltų, keliančių per marias. Jis abejoja, ar esant aliarmui įgulos nariai spės pasiekti "Christiną" Kopgalyje per valandą. V. Mažeika mano, kad esant reikalui, ko gero, juos per marias kels pasieniečių laivai.

Jachtų kontrolė bus Kopgalyje

Į Kopgalį po metų kitų, kai bus rekonstruotos ir perstatytos krantinės, bus perkelti visi PAR laivai. Beje, šiemet baigiami krantinių rekonstrukcijos projektavimo darbai. Kitais metais bus skelbiamas konkursas ir pradėti krantinių statybos darbai.

Kai Kopgalio užkarda visiškai įsikurs savo bazėje, kai turės savo radiolokacinę stebėjimo sistemą, tada, pasak J. Miliūno, tarnyba bus dar geriau organizuojama.

Užkardai dar trūksta elektroninės stebėjimo sistemos informacijos, kad budėtojas galėtų matyti, kas vyksta teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, bei planuoti laivų veiksmus. Tačiau tokią sistemą jau planuojama įsigyti.

Beje, jachtų kontrolė irgi persikels į Kopgalį. Pasak J. Miliūno, kai buvo derinami projektai su uosto ir miesto valdžia, nutarta bendromis pajėgomis Kopgalyje įrengti ir krantinę jachtų kontrolei. Dabartiniame jachtų kontrolės poste, esančiame AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje, jachtoms nepatogu švartuotis, nes neretai ten stovi laivai keliais korpusais, tarp jų sunku manevruoti. Pasak J. Miliūno, kartais užsieniečiai nenori ten plaukti su jachtomis motyvuodami, kad gali sudaužyti laivą. Taigi rekonstravus Kopgalio krantines bus išspręsta ir dar viena problema. Tačiau buriuotojams dar porą metų teks pakentėti.

"Christina" - gelbėtoja

Beje, laivas "Christina" dažnai dalyvauja gelbėjimo ir paieškos operacijose. Pasak J. Miliūno, gelbėti žmones, pakliuvusius į bėdą Kuršių mariose, "Christinai" tenka gana dažnai. Šio laivo įgulai už išgelbėjimą turėtų būti dėkingi mažiausiai 30 žmonių.

"Christina" pradėta eksploatuoti 2000-aisiais. Ją Nidoje Lietuvos pasieniečiams perdavė Švedijos Vyriausybė. Laivas, įskaitant ir įgulų apmokymą, garantinius remontus, techninį aptarnavimą ir pastatymą, kainavo apie 3 mln. Lt. Pusę jo kainos mokėjo Švedijos, pusę Lietuvos Vyriausybė.

Tų pačių metų pavasarį laivas ties Vente kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais išgelbėjo 13 žvejų, likusių ant sulūžusio ledo. Dar 20 žvejų buvo nurodyta kryptis, kaip saugiai nueiti nuo ledo per Rusnės salą. Tai kol kas didžiausia "Christinos" operacija, kai vienu metu teko gelbėti tiek žmonių.

"Christina" gali atplaukti ten, kur to padaryti negali kitos transporto priemonės, t. y. ji "eina" ižu, silpnu lūžtančiu ledu, jau nekalbant apie tvirtą ledą. Ji neturi jokių apribojimų dėl gylio, jai pasiekiamos ir seklumos. Ji plaukdama ne farvateriu iš Klaipėdos mariomis gali nuplaukti iki Neringos.

Šis laivas labai greitai atsiduria nelaimės vietoje. Vandeniu jis gali plaukti iki 36 mazgų, o ledu pasiekia net 52 mazgus. Jis negali dalyvauti gelbėjimo operacijose, jeigu vėjo greitis būna 12 m/s, o bangos aukštis 1,5 m. Mat tarp bangų laivo pagalvė praranda orą ir laivas nebėra toks efektyvus - praranda ir greitį, ir tampa nemanevringas kaip paprastas plaustas.

Remontas brangus

Praeitą žiemą, kai žvejus ant ledo gelbėjo straigtasparnis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivas ant oro pagalvės "Viesulas", "Christina" negalėjo dalyvauti, nes buvo remontuojama.

Beje, šio laivo remontas gana brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, vadinamasis jo sijonas per eksploatavimo laikotarpį buvo atnaujintas du kartus. Vienas komplektas, susidedantis iš 120 segmentų, kainuoja apie 120 tūkst. Lt. Taigi pačios oro pagalvės remontui išleista apie pusę milijono litų. Be to, dar buvo sugedęs ir propeleris. Šiemet du PAR pareigūnai buvo Vokietijoje, gamykloje, kurioje gaminami propeleriai, ir mokėsi techninio propelerio aptarnavimo.

Pasak J. Miliūno, laivą tenka eksploatuoti ir tokiomis sąlygomis, kurios nerekomenduojamos, pavyzdžiui, esant rūkui, šalčiui, nes gelbėjimo darbus neretai reikia atlikti kaip tik pačiomis blogiausiomis oro sąlygomis.

"Carl"

Beje, "Christinos" angare žiemą laikomas ir pasieniečių jūrinis kateris "Carl". Vasarą jis lydi jachtas ir kontroliuoja uosto akvatorijoje. Esant reikalui, jis taip pat naudojamas gelbėjimo darbams. Šiemet ieškojo prie Kiaulės nugaros su valtimi apsivertusio žmogaus. Šiuo kateriu jūroje pasivejama jachta, išplaukusi nepatikrinta, ir grąžinama. Pasak J. Miliūno, pastaruoju metu tokių atvejų, kad į jūrą jachtos išplauktų be kontrolės, per metus pasitaiko 2-3. Anksčiau tai būdavo problema.

Mato naktį

Pasieniečiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais. Pasak Kopgalio užkardos vado J. Miliūno, ant molų kartkartėmis pasitaiko brakonieriavimo atvejų. Pasieniečiai turi naktinio matymo kameras, skirtas stebėti uosto įplaukos kanalui. Jei mato, kaip bandoma statyti tinklus, informuoja apie tai aplinkosaugininkus.

Beje, pasieniečiai turi galimybę įrašyti informaciją į kompiuterinę laikmeną, tad aplinkosaugininkai gali ja pasinaudoti teisminių procesų metų.

Dalia BIKAUSKAITĖ