Atgarsiai
Kovo 29 d. Klaipėdos uoste surengę akciją ir aprašinėję laivų bortus tarptautinės visuomeninės organizacijos "Greenpeace" aktyvistai reikalavo, kad Lietuva laikytųsi Europos Sąjungos teisės aktų ir neteiktų paslaugų į juoduosius ES sąrašus dėl nelegalios žvejybos patekusiems laivams. Jie turėjo net dvylikos laivų, stovinčių Klaipėdos uoste ir įtariamų tokia veikla, sąrašą. Tačiau iš didelio debesies tebuvo mažas lietus.
Buvimas uoste teisėtas
Spaudoje pasirodė kaltinimai, kad Klaipėdos uostas suteikė prieglobstį pirataujantiems laivams. Beje, keturiems laivams "Eva", "Isabella", "Juanita" ir "Rosita", plaukiojantiems su Gruzijos vėliava, į Klaipėdos uostą atvykusiems kovo 20 d., dėl kurių kilo didžiausias ažiotažas, buvo leista išplaukti iš Vokietijos uosto. Šios šalies transporto sekretorius pareiškė, kad neturėta jokių teisinių priemonių neleisti jiems išplaukti.
Klaipėdos uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, tų laivų neįleisti į mūsų uostą nebuvo jokio pagrindo. Juos agentuojanti bendrovė UAB "Baltlanta" nurodė jų atplaukimo tikslą - papildyti įgulas ir sulaukti iš Gruzijos siunčiamų laivų originalių dokumentų, nes pasikeitė laivų nuomininkas. Jūrų teisė numato tokį dalyką, kad, pasikeitus laivo savininkui, laivas gali plaukti iš vieno uosto į kitą, turėdamas jo vėliavos šalies konsulato išduotus laikinus dokumentus.
2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos (EB) reglamente Nr.51/2006, kuriame nurodyta, kaip reikia elgtis su laivais, patekusiais į ES juoduosius sąrašus, neužsimenama apie tai, kad jų negalima įleisti ar išleisti iš uosto, tik reikalaujama nedelsiant juos patikrinti ir neteikti jiems jokių paslaugų, išskyrus būtinas laivo gyvybingumui palaikyti.
Kovo 23 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono valdyba gavo iš Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės skyriaus pranešimą, jog minėtiems keturiems laivams taikomas EB reglamentas ir jiems negali būti teikiamos paslaugos. Tokį raštą, reikia manyti, gavo UAB "Baltlanta" ir AB "Laivitė", kurios nuomojamoje teritorijoje stovėjo tie laivai. Uosto direkcija šiuo atveju pati buvo informuota ir neprivalėjo informuoti kitų.
Kovo 31 d. 20 val. Klaipėdos uosto kapitonui skambino Gruzijos saugios laivybos administracijos vadovas ir prašė išleisti laivus. Tačiau jie buvo išleisti tik balandžio 5 d., kai buvo gauti originalūs laivų dokumentai iš Gruzijos. Beje, dėl jų išplaukimo neprieštaravo ir Žvejybos kontrolės skyrius, tikrinęs laivus. V. Lukoševičiaus teigimu, tų laivų įplaukimas, buvimas Klaipėdos uoste ir išplaukimas buvo teisėtas.
Ar kaltas naujas nuomininkas?
Penktasis laivas "Ožerelje", esą buvęs juodajame sąraše, prie AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamos krantinės stovėjo dar nuo pernai metų rugsėjo mėnesio, kai dar nebuvo įsigaliojęs minėtas reglamentas, pradėjęs galioti nuo š. m. sausio 1 d. Šiam laivui buvo atliekamas tarpreisinis remontas. Beje, balandžio 6 d. gautas pranešimas iš Žuvininkystės departamento, kad jis buvo ES ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos (NEAFC) sąraše, tačiau jau yra išbrauktas iš jo. Žinia, "Greenpeace" atstovai aprašė ir jo bortą. Laivo kapitonas vėliau reikalauja atlyginti nuostolius. Šis laivas iš Klaipėdos išplaukė balandžio 12 d.
Reikia pasakyti, kad laivų išbraukimas iš Europos juodojo sąrašo yra labai ilgas kelias. Komisijos nariai svarstyti tokį klausimą renkasi tik kartą per metus. Šiemet jie rinksis tik metų pabaigoje. Per tokį ilgą laikotarpį, žinia, pasikeičia ir laivų savininkai, ir, kaip rodo įvykis Klaipėdos uoste, jie patenka į nemalonias situacijas.
Laivai "Eva", "Isabella", "Juanita" ir "Rosita" į juoduosius ES sąrašus pateko dar tada, kai turėjo kitus pavadinimus, plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, kai juos nuomojo kompanija "Piro Fisch GmbH". Šių laivų nuomininku dar pernai gruodžio 12 d. tapo "Trespann LTD". Priklausydami naujam nuomininkui, jie į jokius sąrašus nepateko.
Informuoja Briuselis
Žuvininkystės departamento Žvejybos kontrolės skyrius Klaipėdoje nuo 2004 metų atlieka visas jam priskirtas funkcijas. Jame dirba 8 kvalifikuoti inspektoriai. Jo vadovo Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus teigimu, skyrius vadovaujasi minėtu Tarybos reglamentu Nr.51/2006. Sužinojęs apie galimą laivų, įtrauktų į juodąjį sąrašą, atplaukimą į uostą, jis raštu apie tai turi pranešti uosto tarnyboms, kad jiems nebūtų tiekiamas tiekimas, ir viskas. Į uostą tų laivų neįleisti negalima, nes būtų pažeista jūrinė teisė.
Skyrius vadinamąjį juodąjį sąrašą gauna iš Briuselio, t. y. iš ES Žuvininkystės direktorato. Yra minėto reglamento sąrašas ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos (NEAFC), tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso ir ES, sąrašas. NEAFC sąrašo A dalyje yra įtariami laivai, o B dalyje - laivai, kurie iš tikrųjų buvo pastebėti užsiimantys nelegalia žvejyba. Kai tvirtinamas minėtas reglamentas, jo priede būna įtrauktas ir NEAFC B dalies sąrašas. Taigi ES juodasis sąrašas susideda iš kelių dalių. Beje, NEAFC sąrašas yra viešas ir laisvai prieinamas šios organizacijos internetinėje svetainėje. Jo A dalyje kol kas nėra nė vieno laivo.
Klaipėdos žvejybos kontrolės skyrius turėjo informacijos tik apie keturis su Gruzijos vėliava plaukiojančius laivus, nes jie buvo direktorato sąraše. Kai jie atplaukė į Klaipėdos uostą, apie tai buvo pranešta Briuseliui, o laivai tikrinami, ar jie neturi žvejybos įrangos. Kad turėtų daiktinius įrodymus, inspektoriai nufotografavo tuščius triumus, tralų gerves, laivų žurnalus. Patikrinus žvejybos žurnalus, paaiškėjo, kad paskutinį kartą jie buvo žvejoję maždaug prieš metus. Į Briuselį buvo išsiųstas paklausimas, kokių veiksmų būtina imtis toliau. Gautas atsakymas - vykdyti reglamentą.
Žuvininkystės kontrolės skyriaus misija baigėsi išsiuntus uosto tarnyboms pranešimą, kad jiems negali būti tiekiamas tiekimas. Kai laivai ruošėsi išplaukti, buvo nusiųstas raštas, kad Žuvininkystės kontrolės skyrius neprieštarauja. Kai jie išplaukė iš Klaipėdos uosto, apie tai vėl informuotas Briuselis.
Pasak V. Petkaus, keturi su Gruzijos vėliava plaukiojantys laivai iš Klaipėdos išplaukė į Pietų Ameriką, ketina žvejoti Ramiajame vandenyne, ateityje neužsukti į ES uostus, bazuotis Tolimųjų Rytų uostuose. V. Petkaus teigimu, jie Klaipėdos uoste negavo jokio tiekimo, taigi reglamentas nebuvo pažeistas.
Reikalavo atidaryti triumą
Apie kitus laivus, buvusius specialiame Norvegijos nelegalia žvejyba įtariamų laivų sąraše, Žvejybos kontrolės skyrių informavo tik į Klaipėdą atvykę "Greenpeace" atstovai. Norvegija nėra ES, bet yra Europos Bendrijos narė. Ji yra pasirašiusi susitarimą su Rusija dėl žvejybos Barenco jūroje. Kadangi norvegai savo įtariamų laivų sąrašo nebuvo nusiuntę Briuseliui, duomenų apie juos Žvejybos konstrolės skyrius neturėjo.
Paklausti, kodėl jie nebendradarbiauja su valstybių žvejybos kontrolės tarnybomis, pavyzdžiui, su Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriumi, "Greenpeace" atstovai atsakė nežinoję jo koordinačių. Tai V. Petkų nustebino, nes Briuselis turi visas kontroliuojančių institucijų koordinates.
Žvejybos kontrolės skyriaus vadovo teigimu, iš "Greenpeace" atstovų nurodytų 12 laivų, esančių dviejuose skirtinguose juoduosiuose sąrašuose, į Klaipėdą su žuvimi atplaukė tik vienas laivas "Tiflis", esantis Norvegijos sąraše, kiti nei žuvies, nei žvejybos įrangos neturėjo.
Beje, "Greenpeace" atstovai į Žuvininkystės kontrolės skyrių Klaipėdoje kreipėsi jau po įvykdytos akcijos tik norėdami patekti į laivą "Tiflis", plaukiojantį su Gruzijos vėliava. Jie reikalavo, kad V. Petkus duotų komandą laivo kapitonui atidaryti plombuotą triumą. Beje, jo atidaryti neleido veterinarijos gydytojas ir muitinės pareigūnai. Žuvininkystės kontrolės skyriaus tyrimų objektas - žuvis: iš kur ji atkeliavo ir koks jos kiekis, o kokybė - veterinarijos tarnybos reikalas.
Be to, laivo "Tiflis" kapitonas paprašė raštiško atsakomybės prisiėmimo tuo atveju, jeigu atidarius triumą žuvis sugestų, kurios niekas nenorėjo prisiimti. Kita vertus, atidarius triumą būtų galima pamatyti tik arčiausiai esančias 10 dėžių. Todėl "Greenpeace" atstovams buvo pasakyta komanduoti patiems, jeigu jie turi tokią teisę.
Žuvies iškrauti neleista
V. Petkaus teigimu, laivas "Tiflis", Klaipėdos uoste stovintis nuo kovo 20 d., ketino su visa žuvimi išplaukti iš Klaipėdos uosto. Žuvies produkcija negalėjo būti iškrauta, nes laivas nepateikė mūsų pasienio veterinarijos tarnybai Rusijos veterinarijos tarnybos pažymėjimo.
Skyriaus inspektoriai nustatė, kad laivas "Tiflis" priiminėjo žuvį iš kitų žvejybos laivų kaip transportinis laivas - turėjo žuvies produkcijos perkrovimo deklaracijas. Jo kontrolės procedūra būtų buvusi baigta, jeigu žuvies produkcija būtų buvusi iškraunama. Tada būtų sulyginti dokumentuose nurodyti ir iš tikrųjų turimi kiekiai.
Šis laivas dar tebestovi Klaipėdos uoste su visa žuvies produkcija. Atrodo, jis laukia remonto. Mūsų uostininkai spėja, kad, ko gero, šis laivas Lietuvos uoste bus supjaustytas. Įdomu, kur bus dėta jame esanti produkcija, nes Klaipėdos uoste ji bent kol kas negali būti iškrauta.
Stiprins kontrolę
Paklaustas, kaip vertina "Greenpeace" aktyvistų akciją, V. Petkus atsakė: "Jų akcija chuliganiška. Man nesuprantama, kodėl pirmą dieną jie į mus nesikreipė. Gal tie laivai ir yra padarę kokių nors pažeidimų, tačiau ne pas mus. Jeigu ta žuvis būtų buvusi iškrauta Klaipėdoje ir patekusi į rinką, sutikčiau, kad mes esame žiopli ir nemokame dirbti. Bet pas mus atplaukė tušti laivai."
Vis dėlto po kilusio triukšmo sutarta su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kad Žvejybos kontrolės skyriui bus sudarytos galimybės naudotis informacija apie atplaukiančius žvejybos laivus, kad inspektoriai galėtų juos išsamiau kontroliuoti.
V. Petkaus teigimu, dabar ketinama labiau Lietuvoje kontroliuoti prekybą žuvimi. Beje, Žuvininkystės kontrolės skyrius nėra įpareigotas kontroliuoti žuvies eksporto ir importo, tik žuvis, parplukdytas iš žvejybos rajonų. Tai yra kontroliuoja laivus, kurie patys žvejoja, arba laivus, į kuriuos buvo perkraunama žuvis žūklės rajonuose, nes tai yra susiję su kvotų kontrole ir žuvies apskaita. Taigi jis kontroliuoja vadinamąjį pirminį žuvies pardavimą. Jeigu laivas atgabena žuvies produkciją, pakrautą kokiame nors uoste, t. y. tuo atveju, kai ji jau buvo kartą parduota, tokį laivą jau kontroliuoja veterinarijos ir muitinės tarnybos.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą