Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia uosto bendrąjį planą. Apie uosto plėtrą ir ambicingas užmačias pradėjo sklisti gandai, tad direkcija bando ištaisyti klaidą ir pradeda tiesiogiai bendrauti su šalia uosto gyvenančių žmonių bendruomene. Ir pirmas jos žingsnis, antradienį vykęs Vitės bendruomenės atstovų supažindinimas su uosto artimais ir tolimais planais, buvo sėkmingas. Po to, kai Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus baigė atsakinėti į klausimus, žmonės plojo.
Uostą būtina plėsti
"Mes viską išmanome apie tai, kas vyksta už tvoros uosto pusėje, bet nežinome, kas aktualu už tvoros iš miesto pusės", - prisipažino Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Žmonės stebisi, kam reikia uostui naujų teritorijų, jeigu dabartiniame uoste mažai laivų. Šiais laikais laivai yra gana dideli, į vieną galima pakrauti ir 100 tūkst. tonų krovinių, be to, juos stengiamasi labai greitai pakrauti, nes viena laivo nuomos diena gali kainuoti 30 tūkst. eurų. Taigi laivai uoste ilgai neužsibūna.
Kai Klaipėdos uoste dominavo 10,5 m gylis, jame buvo perkraunama 15 mln. t krovinių, o dabar, kai gylis - 15 m, - 38,5 mln. t. Jeigu nebus plečiamas uostas ,2025 metais jis nebegalės priimti papildomų krovinių. Plėsti jį dabartiniame uoste praktiškai nebėra kur, nebent vadinamajame "rybporto" rajone. Pasak A. Drungilo, ši idėja dar iki galo nėra išanalizuota, tad nėra ir atmesta. Yra tik dvi realios vietos uostui plėsti - prie Kiaulės Nugaros salos ir užpilti teritoriją atviroje jūroje.
Bendruomenės nariams parodyta schema, kaip įsivaizduojamas išorinis uostas ties Melnrage. Tai ne toks jau didelis plotas, pavaizduotas gana siauras ruoželis. Beje, jo pašonėje, netoli uosto vartų, pasak A. Drungilo, planuojama įrengti ir pramoginių laivų uostelį. Pateikta pavyzdžių, kaip kituose pasaulio uostuose jūroje užpilamos teritorijos ir jose statomi terminalai.
Žmonės domėjosi, ar nesukils Melnragės gyventojai, išgirdę apie direkcijos planus. Pasak A. Vaitkaus, prieš 20 metų tuometinis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas prašė nestatyti namų Melnragėje, tačiau jie statomi net dabar. Jo manymu, miestas turėtų rasti kitur vietų, kur būtų galima kurti patrauklias teritorijas žmonėms gyventi, o ne šalia uosto. Nereikėtų pamiršti, kad Melnragė yra šalia AB "Klaipėdos nafta" ir kad Lietuva teturi vienintelį uostą.
Ne uostas teršia labiausiai
A. Vaitkus pasidžiaugė, kad daug žmonių atėjo į susitikimą. Jis paaiškino, kad Uosto direkcija pati nei krauna, nei triukšmauja, nei dulkina. Ji rūpinasi uosto infrastruktūros plėtra, prižiūri ir kontroliuoja uosto krovos kompanijas, kad jos laikytųsi nustatytų reglamentų. Jis papasakojo apie Uosto įstatymą, kuris neleidžia Uosto direkcijai niekam kitam naudoti pinigų, išskyrus infrastruktūros plėtrą. Direkcijos vadovas abejojo, ar nereikėtų keisti Uosto direkcijos, kuri šiuo metu yra valstybės įmonė, statuso.
A. Vaitkus tikino žmones, kad Klaipėdos uostas yra vienas ekologiškiausių uostų Europoje. Akcentavo, kad kur kas didesnę taršą mieste skleidžia transportas, šilumos ūkis, tad būtina gerai sureguliuoti transporto eismą, kad nebūtų be reikalo stojama prie šviesoforų. Uosto transportas sudaro tik 4 proc. miesto transporto. Pasak jo, visų pirma iš miesto centro reikia iškelti termofikacinę elektrinę, pagrindinį taršos šaltinį.
Žmonėms rūpėjo, kas bus su trečiąja vandenviete, ar ji bus iškelta. Pasak A. Drungilo, uostas pietinėje dalyje turi rezervinę teritoriją, kurią ketina panaudoti, vandenvietė netrukdo, visos apsaugos zonos išlaikomos, tačiau tolimoje perspektyvoje visą tą teritoriją norima paversti gamybine zona, nes prie jos nėra gyvenamųjų namų. Be to, ir miestas savo planuose ten mato gamybos zoną.
Uosto direkcija ketina rekonstruoti pirsą buvusioje "Laivitės" nuomotoje teritorijoje, prie kurio dabar stovi parduotas AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Venta". Jį ketinama pailginti iki 420 metrų, kad prie jo būtų galima pastatyti didelį kruizinį laivą. Laikai pasikeitė. Anksčiau Kruizinių laivų terminale prie krantinės buvo galima pastatyti net tris kruizinius laivus, dabar - tik vieną.
Pasak A. Drungilo, Uosto direkcija vis dėlto planuoja tam tikrą dalį žiemos uosto užpilti. Kadangi gylis prie "Klasco" krantinės bus 17 m, būtų neleistina prabanga, kad prie jos nebūtų vietos kroviniams sandėliuoti.
Gatvės ir tilto nebus
Žmonės domėjosi, koks 2012 metais kilusios idėjos sutvarkyti Švyturio gatvę, ją praplėsti, padaryti 4 eismo juostas, pratęsti, likimas. Tokiu atveju transportas būtų važiavęs po žmonių langais. Esą Uosto direkcija jau buvo pasirašiusi ir sutartį. A. Vaitkus paaiškino, kad nepaisant to, jog sutartį buvo pasirašęs vienas iš Uosto direkcijos vadovų, ji nėra įgyvendinama. A. Vaitkaus manymu, būtų visiškas absurdas įgyvendinti tokį projektą ir pasmerkti žmones tokiai kaimynystei - iš vienos pusės uosto tvora, iš kitos - judri gatvė. Pasak vienos bendruomenės atstovės, tos gatvės tikrai nebus, nes žmonės gulsis ant žemės. Gyventojai bandė sužinoti iš Uosto direkcijos atstovų, kam buvo kilusi tokia geniali idėja, bet nieko nepešė, tik patikinimą, kad tokios gatvės nebus.
Prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat teiravosi, kur žadėtas pėsčiųjų tiltas prie naftos bazės, turėjęs pagerinti pėsčiųjų susisiekimą su pliažais. Esą apie 2 mln. Lt jau buvo tam tikslui skirti Savivaldybei.
A. Vaitkus teigė esąs kategoriškai prieš tokį tiltą, kuris eitų virš sauso ir įkaitusio miško. Jeigu miškas užsidegtų, visai Klaipėdai kiltų didelis pavojus. Jo manymu, duodant tokius pažadus buvo padaryta klaida. Galima Melnragę civilizuotai pasiekti takeliu palei Prano Lideikio gatvę.
Skundė bendroves
AB "Klaipėdos nafta" atstovai šiame susitikime nedalyvavo, nors buvo kviesti. Bendruomenės nariai vėl kėlė tą patį smarvės, esą sklindančios iš šios bendrovės naktimis ir savaitgaliais, klausimą. Pasak seniūnaičio R. Schneiderat, kadangi, pastačius kvapų gaudyklę, gaudymas nevyksta, bendrovė yra pažadėjusi per dvejus metus investuoti milijonus eurų, kad tų kvapų neliktų. "Mes jau pradėjome skaičiuoti, pusė metų jau praėjo", - sakė seniūnaitis ir pridūrė norintis apie tai informuoti Uosto direkciją kaip kontroliuojančią instituciją.
Žmonės skundėsi, kad nebegali nuvalyti savo langų stiklų ir rėmų, kurie yra aplipę kažkokia koše. Jie prašė pasakyti, kokį "brudą" krauna "Klasco". Uosto direkcijos atstovai darė prielaidas, kad tai galėtų būti metalo rūdos dulkės. Susirinkime dalyvavęs "Klasco" atstovas nebuvo įgaliotas ką nors žadėti žmonėms, tačiau sakė, kad jų klausimas bus perduotas kompanijos vadovybei.
Priėjimas prie vandens
Žmonės domėjosi, ar anksčiau AB "Laivitė", dabar UAB "Litectus III" nuomojamoje teritorijoje nebūtų galima padaryti gabaliuką žmonėms prieiti prie vandens.
A. Vaitkaus manymu, žmonės turi priėjimo prie vandens per akis - tam yra visa Smiltynė. Iš Uosto teritorijos jau buvo paimti du gabaliukai miestui. 2000 metais AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorija buvo perduota miestui. Jos detaliojo plano rengimas užtruko 7 metus. Buvusi "Laivitės" teritorija 2006-aisiais perduota miestui. Iki šiol į ją žmonės negali įeiti, bet tai jau ne uosto, o miesto teritorija. Šios teritorijos detalusis planas dar tik rengiamas. Žmonės replikavo klausdami, ar ir jam reikės 7 metų.
Uosto direkcija prie to rekonstruojamo pirso, prie vandens norėtų ir savo administracinį pastatą pasistatyti. Pirsas, pasak A. Vaitkaus, pridengtų teritoriją nuo vėjų. Dabar net AB "Smiltynės perkėla" kelto aparelė Šiauriniame rage gerokai slankioja, o ką jau nekalbėti apie mažųjų laivelių švartavimą, kurie papūtus stipresniam vėjui būtų tiesiog sudaužyti.
Viena bendruomenės narė piktinosi, kad gyventojai gyvena tik pažadais. Štai ir dabar ateis rinkimai, jeigu pasikeis Uosto direkcijos vadovas, kas žino, ką pasakys atėjęs naujas, kokias uosto plėtros vizijas rodys žmonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą