Havro uostas 2025-aisiais tikisi milijono kruizinių keleivių

Į Havro uostą kruiziniai laivai plaukia nuo 1990 metų. Šiemet per sezoną numatyta 140 kruizinių laivų įplaukimų. Jį aplankys apie 400 tūkst. kruizinių keleivių. Jis nėra didžiausias Prancūzijos kruizinis uostas. Pavyzdžiui, Marselio uostas per metus priima apie 1,5 mln. kruizinių keleivių.

Į Havrą atvyksta beveik visų, net 20 kruizinių linijų laivai. Užsuka pavyzdžiui, tokių stambių kompanijų kaip "Royal Caribbean" ir "Carnival" laineriai.

Ne tik vartai į Paryžių

Havro turizmo informacijos centro direktorė Valerie Conan sako, kas stiprioji šio uosto pusė - galimybė vykti į Paryžių. Prancūzai sako, kad Havras yra vartai į Paryžių. Kitas patrauklus objektas - Normandijos pakrantėje daug mažų autentiškų uostelių kurortų.

Be to, paties Havro centras 2005 metais dėl savo architektūros ir suplanavimo struktūros įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo objektų sąrašą. 1944 metais po karo miestas buvo visiškai sugriautas. Pagal architekto Ogiusto Perė projektą jis yra naujai atstatytas. Šiuo metu jame gyvena 180 tūkst. gyventojų.

LAIVAS. Čia ne namas Havro gatvėje, o kruizinis laivas prie krantinės. Dalios Bikauskaitės nuotr.

Havras vadinamas impresionizmo lopšiu, kadangi Klodas Monė jame nutapė savo pirmąjį paveikslą. Dailininkai impresionistai vykdavo į Havrą piešti jūros, jos specifinio apšvietimo. Miesto centre yra "Mu Ma" muziejus, antras pagal dydį muziejus pasaulyje, kuriame sukaupti impresionistų darbų originalai.

Havras priklauso mažesnių Prancūzijos uostų, tokių kaip Šerbūras, Nantas, Brestas, Rošelis, Bordo, sąjungai. Kruizinėms linijoms siūloma rinktis ne vieną kurį nors uostą, o visą jų grupę. Visi uostai dalijasi reklamos ir viešinimo kaštus.

Kruizai pradedami ir baigiami

Daugiausia laivų į Havrą atplaukia kovą, lapkritį ir kalėdiniu laikotarpiu. Paprastai jie būna vieną dieną. Atplaukia 7-8 val., išplaukia 20 val. Naktį pasilieka tik keli, pavyzdžiui, "Celebrity Eclipse", bet gana retai.

Apie pusė kruizinių laivų keleivių išlipa iš laivo ir vaikšto mieste. Jiems nuvežti į miesto centrą turizmo centras skiria autobusą, kursuojantį pagal grafiką. Kiti 50 proc. keleivių dalijasi į tris grupes - vienas trečdalis važiuoja į Paryžių, kitas - į Normandijos pakrantę pasižiūrėti uolų, trečias lanko mažus miestelius kurortus Normandijos pakrantėje.

TERMINALE. Kruizinių laivų terminalo pastate. Dalios Bikauskaitės nuotr.

2012 metais Havras tapo uostu, kuriame kruizai pradedami ir baigiami. Iš 140 laivų įplaukimų šiemet 40 kruizų jame bus pradedami ir baigiami. Tokie laivai priklauso 4 kruizinėms linijoms. Miestui teko nemažai investuoti tam, kad būtų galima atlikti kruizinių keleivių patikrą, priimti jų bagažą ir kt. Tačiau būti tokiu uostu miestui didelė nauda, nes, pavyzdžiui, viešbučiai gauna papildomo pelno ir t. t.

Jeigu kruizinis keleivis Havre pradeda kelionę laivu ir baigia, mieste išleidžia dvigubai daugiau pinigų nei tranzitinis keleivis - apie 200 eurų. "Havras būdamas tokioje geografinėje padėtyje gali būti labai geras tiek tranzitinis, tiek kruizų pradžios ir pabaigos uostas", - sako V. Conan.

Daug dėmesio saugumui

Havro uoste itin daug dėmesio skiriama kruizinių laivų keleivių saugumui. Visi jie tikrinami prie terminalo vartų. Į teritoriją galima patekti tik su leidimais. Kitas etapas - prieš patekdami į laivą jie dar kartą tikrinami panašiai kaip oro uoste. Patikra gerai organizuota ir atliekama greitai, kad nesusidarytų eilių. Dar vienas etapas - laivo pareigūnas, tikrinantis, ar keleiviai turi laivo kortelę.

Krantinėje prie laivo irgi stovi ir uosto apsaugos, ir terminalo apsaugos pareigūnai. Be to, terminale yra vaizdo kameros, patruliuoja uosto policija. Beje, tik trijuose Prancūzijos uostuose yra uosto policija. Plius pakrančių apsaugos tarnyba su mažais laivais patruliuoja jūroje.

Klausiami, ar buvo uoste kokių nors incidentų, kad taip sustiprinta kontrolė, prancūzai sakė, jog ne, bet taip siekiama, kad jų neįvyktų.

Planuoja plėstis

Havre yra 3 kruizinių laivų krantinės. Dviejų jų būklė buvo prasta, tad šiuo metu jos rekonstruojamos, darbai turėtų būti baigti birželį. Uostas vienu metu gali priimti arba tris didelius, arba keturis mažesnius laivus. Gylis prie krantinių 9 m.

Šiuo metu Havras planuoja dar plėsti savo pajėgumą, kadangi keleivių skaičius nuolatos didėja, o teritorija jiems priimti nėra visiškai pritaikyta. Norima išplėsti ir terminalus, autobusų privažiavimo, keleivių patikros vietas, kad iki 2025 metų Havras galėtų priimti apie 1 milijoną kruizinių keleivių. Planuojama įgyvendinti projektą "Havro ir Normandijos kruizinė vizija". Jam numatoma skirti 30 mln. eurų. Žadama pastatyti ir visai naujas krantines. "Mes norime, kad apskritai visi kruizai prasidėtų Havre", - sakė V. Conan.

VIETA. Nuo šios vietos pradėjo vystytis Havro uostas ir miestas, kuris pernai atšventė 500 metų jubiliejų. Dalios Bikauskaitės nuotr.

Į kruizus per metus kol kas vyksta tik 5-10 tūkst. Prancūzijos piliečių. Norima skatinti prancūzus kuo daugiau keliauti kruiziniais laivais. Be to, labai populiarėja ir upių kruizinė laivyba. Savaitę plaukiama iš Havro į Paryžių ir grįžtama atgal.

"Keleivių skaičiumi lenksime Rygą"

Kristina GONTIER, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė

Klaipėdos uoste šiemet kruiziniai laivai apsilankys apie 60 kartų. Manoma, kad bus sulaukta apie 80 tūkst. kruizinių keleivių. Tai bus naujas rekordas. Drįstu manyti, kad šiemet keleivių skaičiumi mes pralenksime Rygą. Apie tai seniai svajojame. Pas mus keleivių skaičius auga nuo 2015 metų. Kruizinė laivyba pasaulyje plečiasi. Baltijos jūroje kruizinių keleivių srautai kasmet auga po 3-4 proc. Reikia pasiruošti tinkamai priimti kruizinius keleivius ir pas mus.

Iš Baltijos uostų kruizai prasideda ir baigiasi Kopenhagoje, Stokholme, Taline. Nemanau, kad ateityje Klaipėdos uostas negalėtų būti tokiu, jeigu turėtume užtektinai investicijų tinkamai pasiruošti - įrengti apsaugos sistemas, bagažo saugojimo vietas ir kt. Naudos būtų labai daug, nes tokie keleiviai turi atvykti dieną kitą anksčiau - uždirbtų paslaugų sektorius.