Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje dirbantiems jūrininkams kartais tenka nuplaukti kiek tolėliau nuo savo krantų. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai" dalyvavo tarptautinėse pratybose "Balex Delta" Suomijos įlankoje. Laivo įgula turėjo galimybę pasivaikščioti po Helsinkio uostą. "Šakių" kapitonas Vygantas Naujokas mano, jog panašios kelionės, kurios būna kartą per metus, yra tarsi savotiškas jūrininkų paskatinimas už darbą visus metus.
Artėjant prie Suomijos sostinės Helsinkio pradeda lakstyti po jūrą įvairių formų kruiziniai laivai. Pasirodo tai nedidukai laiveliai, išdidžiai pavadinti "Superseacat", tai primenantys plaukiantį didžiulį lygintuvą, tai katamaranai, lekiantys 34 mazgų greičiu, tai tiesiog laineriai, verčiantys grožėtis savo didybe. Beje, sutikome iš Helsinkio išplaukiantį kruizinį laivą "Mona Liza", kuris lankėsi ir Klaipėdoje. "Šakių" jūreiviai juokavo sakydami, kad į Helsinkį, ko gero, per valandą atplaukia daugiau kruizinių laivų nei į Klaipėdą per visus metus.
Paskui pradeda rodytis salų salelių gausybė. Vos ne kiekvienoje jų stovi po namelį. Sakoma, jog kiekvienas save gerbiantis suomis turi nusipirkęs bent vieną salelę. Locmanas, vedęs "Šakius" į Helsinkį, sakė turįs tris saleles.
Helsinkio kruizinių laivų terminalas apvertas nedidele tvorele, tad grožėtis laivais niekas netrukdo. Iš miesto pusės čia viskas matyti kaip ant delno.
Ne visi "Šakių" įgulos nariai pageidavo ekskursijos po miestą. Senųjų įgulos narių jau nebestebina nematyti uostai, o jaunuosius jie dar vilioja. Jie ėjo pasivaikščioti po Helsinkį ir naktį. Beje, kai kurie šio miesto pastabai labai gražiai apšviesti, tad naktinis vaizdas tikrai įspūdingas.
Apskritai būdamas Helsinkyje jautiesi tikrai esąs uoste, ko apie Klaipėdą, deja, nepasakysi. Eini eini ir staiga, atrodo, pradeda judėti namai - pasirodo ėmė plaukti kruizinis laineris. Kartą net susiginčijome, ar matome laivą, ar namą, kol neišlindome prie remontuojamo laivo priekio.
Netoli kruizinių laivų terminalo esantis tiesiog mieste jachtų uostelis taip pat jokiomis tvoromis neaptvertas. Nuo jachtų, katerių netgi vandens dviračių gausybės ir įvairovės net galva svaigsta. Ir tai ne vienintelė jachtų prieglauda. Dar vieną matėme visai prie pat uosto vartų. Beje, buvę sandėliai uoste sumaniai panaudoti restoranams, viešbučiams.
Miestiečiams ir jų svečiams jokių problemų norint pasiplaukioti laiveliais ir pasidairyti po Helsinkio uostą nekyla. Ir mažų laivelių, ir didesnių plaukiojančių restoranėlių čia šmirinėja į valias.
Prieplaukoje turistai, be siūlomų suvenyrų, gali nusipirkti ir šviežios žuvies, tiesiai iš jas atplukdžiusių laivelių. Mieste nemažai informacinių stendų, kad turistai orientuotųsi, kurioje vietoje jie yra.
Prekių kainos, kaip mums pasirodė, labai panašios į tas, kokios yra Lietuvoje, tik visa bėda, kad eurais. 0,3 litro suomiško alaus butelis kainuoja 1,3 euro, suvenyrai 3-6 eurai. Tiesa, parduotuvėse, ypač drabužių, pasirinkimas kur kas didesnis nei garsiausiuose Klaipėdos prekybos centruose ir kainos pagal suomių atlyginimus tikrai nėra tokios žvėriškos kaip pas mus. Beje, kai "Šakių" narų vadas pamatė darbo po vandeniu reikmenų parduotuvytės virtiną, tuoj pasakė: "Va kur reikia savo vyrus atsivežti".
Beje, svetimame mieste daug daugiau pastebi nei savajame. Klaipėdoje nuolatos skubi ir neturi laiko dairytis. Atsidūręs Helsinkyje eini tol, kol laiko kojos, kiek tau leista. Žinoma, tai tik vienas mažytis šio puikaus uosto štrichas, vaizdžiai tariant, saldainuko lyžtelėjimas. Tačiau, kaip sakydavo vieno laivo bocmanas, jeigu išlipai į krantą, pastovėjai ant žemės batus nusiavęs, gali visiems sakyti, jog ten buvai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą