Į Jūrų kadetų mokyklą – be ažiotažo

Nuo vasario jau vyksta registracija į šią sukarinto režimo ugdymo įstaigą. Norą joje mokytis kol kas pareiškė apie 50 moksleivių. Šiemet planuojama priimti iki šimto 5–8 klasių kadetų.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesutiko tapti viena Jūrų kadetų mokyklos steigėjų, todėl ji kol kas veiks ne nacionaliniu mastu. Į mokyklą bus priimami uostamiesčio ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių mokiniai. Pastarųjų išlaikymas neturėtų tapti mūsų miesto našta. Ateityje ugdymo įstaigoje galėtų mokytis vaikai iš visos šalies, nes preliminariai Jūrų kadetų mokykla turėtų veikti buvusiose Klaipėdos universiteto (KU) Tęstinių studijų instituto patalpose. Jos labai erdvios“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Jau pradėta kurti jūrų kadetų simbolika, skiriamieji ženklai, emblemos, uniformos. Jų bus keli tipai.

Įsikurs prie marių

Kalbos apie būtinybę Lietuvoje steigti naują Jūrų kadetų mokyklą prasidėjo, kai 2014 metais Juodkrantėje buvo uždaryta analogiška įstaiga. Projektas žlugo, nes šiame kurorte kadetai neturėjo bendrabučio.

Savo jūrų kadetų mokyklą iš pradžių panoro turėti dvi savivaldybės – Klaipėdos miesto ir Šilutės rajono. Pastarosios valdžia dairėsi į Rusnės salą, tačiau staiga įsiplieskęs entuziazmas steigti sukarintą ugdymo įstaigą Šilutės rajone po truputį užgeso. Klaipėdiečiai elgėsi priešingai: kone ketverius metus mynė valstybės institucijų slenksčius, rengė, derino kadetų mokyklos koncepciją, subūrė darbo grupę.

2018 metų lapkritį tuometė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo įsakymu patvirtino Klaipėdos jūrų kadetų ugdymo sampratą, o tai atvėrė galimybes nuo dokumentų rengimo pereiti prie apčiuopiamesnių veiksmų.

Uostamiesčio savivaldybė šių metų vasario 12 dieną paskelbė priėmimą į Jūrų kadetų mokyklą 6–8 klasių moksleiviams, o vasario 19 dieną – ir penktokams. Merijos Švietimo skyrius informavo, jog kol kas prašymus mokytis Jūrų kadetų mokykloje pateikė apie 50 vaikų tėvai.

Pirmaisiais metais, esant maksimaliam 100 vaikų skaičiui, Jūrų kadetų mokyklos biudžetas gali siekti apie 243 tūkst. eurų.

„Ažiotažo nėra, bet tai normalu. Dar trūksta ir reklamos, be to, ilgai nebuvo aišku, ar mokykla veiks Naikupės, ar Sportininkų gatvėje“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Iš pradžių svarstyta kadetams skirti reorganizuojamos Ievos Simonaitytės mokyklos patalpas netoli vadinamojo žvejybos uosto, Naikupės gatvėje. Dabar jau kalbama apie arčiau marių esantį ir daug erdvesnį pastatą Bomelsvitės kvartale, Sportininkų gatvėje, buvusias KU Tęstinių studijų instituto patalpas.

„Jos sutvarkytos, yra sporto salė, bendrabutis. Universitetas šias patalpas buvo gavęs panaudos pagrindais, tačiau jų jam nebereikia, todėl Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, kad panaudos pagrindais turtą perduotų miestui. Tai labai erdvus ir jau pritaikytas mokymuisi pastatas. Jame ateityje galėtų mokytis ir jūrų kadetai iš visos Lietuvos. Bendrabučio mums kol kas nereikia, jo mokykla neturės“, – pasakojo J. Simonavičiūtė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė informavo, kad pirmaisiais metais, esant maksimaliam 100 vaikų skaičiui, Jūrų kadetų mokyklos biudžetas gali siekti apie 243 tūkst. eurų (mokinio krepšelio ir uostamiesčio savivaldybės lėšos).

Ateities iššūkiai

Klaipėdos merija oficialiai pranešė, kad kadetų mokykloje šiemet kviečiami mokytis 5–8 klaisų moksleiviai iš uostamiesčio bei regiono savivaldybių.

„Tai reiškia, kad jūrų kadetais galės tapti ne tik Klaipėdos apskrities, bet ir Telšių, Plungės rajonų savivaldybių mokiniai. Tačiau tos savivaldybės turės išlaikyti savo mokinius, nes Klaipėdos miesto merija finansuos tik klaipėdiečių išlaikymą. Kadangi bendrabučio nebus, kitų savivaldybių mokiniai apgyvendinimo dilemą turės spręsti savarankiškai“, – dėstė J. Simonavičiūtė.

Įdomu tai, kad kadetai nemokamai gaus specialiai pasiūtas uniformas, jų bus kelios: žieminė, vasarinė, paradinė, kasdienė, kamufliažinė.

„Labai norėtume, kad Klaipėdoje būtų ugdomi jūrų kadetai iš visos Lietuvos. Matyt, valstybės institucijos laukia ugdymo įstaigos veiklos pradžios, norima pažiūrėti ir įvertinti, kaip seksis, tad apie valstybės paramą bus galima kalbėti vėliau. Be jos mokykla veiks tik kaip regioninė. Steigdami Jūrų kadetų mokyklą nuėjome ilgą kelią, todėl jos likimu turėtų būti suinteresuota ir valstybė“, – tikino J. Simonavičiūtė.

Trečiosios Klaipėdos mero kadencijos siekiantis dabartinis miesto vadovas Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad valstybės požiūris į Jūrų kadetų mokyklą esą ir parodys, ar Lietuva – jūrinių tradicijų šalis.

„Rugsėjo 1-ąją versime naują puslapį. Galiu tik pasidžiaugti, kad Klaipėda, kūnu verčiant Jūrų kadetų mokyklos idėją, nuo pat pradžių labai drąsiai ir ryžtingai ėmėsi lyderystės. Jau yra didžiulis įdirbis, parengta konceptuali ugdymo programos samprata, tačiau ant miesto pečių kris ir buitinės problemos, mokyklos išlaikymas, mokinių apgyvendinimo, maitinimo klausimai. Tokiais dalykais turėtų rūpintis valstybė“, – svarstė jis.

Kitokia mokykla

Klaipėdos merijos Švietimo skyriaus vedėja L. Prižgintienė tikisi, kad tinkamai išreklamavus Jūrų kadetų mokyklą norinčių joje mokytis bus daug.

„Labai patogu vien tai, kad mokykloje veiks 5–12 klasės. Kitose ugdymo įstaigose po 8 klasės tenka ieškoti naujos mokyklos, o kadetai galės mokytis toje pačioje įstaigoje iki pat abitūros. Be bendrojo ugdymo dalykų, jie bus mokomi jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų. Mokykloje bus taikomos trys atskiros ugdymo programos pagal klases. Pamokos ir užklasinė veikla vyktų nuo 8 iki 19 valandos“, – aiškino ji.

5–8 klasių kadetams bus taikoma jaunių ugdymo programa, 9–10 klasių – vyresniųjų, o 11–12 klasių moksleiviams – jūrų kadetų lyderystės ugdymo programa. Visos jos apims skirtingas veiklos kryptis.

Pagrindinės nuostatos, taikomos visiems jūrų kadetams, yra mokinių jūrinio mentaliteto formavimas, patriotiškumo, pilietiškumo ugdymas, sąžinė, pagarba, pareigingumas, ištvermė, bendravimo įgūdžiai, lyderio savybių ugdymas, fizinių savybių gerinimas, mokymasis lavinti jūrinius karių įgūdžius, taikomą techniką ir taktiką, mokėjimas reaguoti į grėsmes, pavojus ir daug kitų aspektų.

Vaikai dalyvaus ir pasirenkamųjų dalykų programoje – bus siūloma mokytis Lietuvos karo istorijos pradmenų, išeiti nacionalinio saugumo pradžiamokslį, pasinerti į astronomiją, sužinoti apie komunikacijos jūroje ženklus, jų teoriją ir praktiką. Bus galima pasirinkti neformaliojo vaikų švietimo programas („Stovyklautojo pradžiamokslis“, „Orientavimosi sportas“, „Jūrinių mazgų rišimas“ ir kt.).

Mokinių atostogų metu numatyta organizuoti stacionarias stovyklas, tarptautinius jaunimo mainus, jūrų kadetų praktiniams įgūdžiams ugdyti skirtą veiklą mokomuosiuose laivuose. Mokykla turės Jūrų kadeto garbės kodeksą, savo vėliavą, priesaką, devizą.

Planuojama bendradarbiauti su Klaipėdos aukštąja jūreivystės mokykla, KU, Klaipėdos laivininkų mokykla, Karinėmis jūrų pajėgomis, Lietuvos šaulių sąjunga, Jūrų šaulių 3-iąja rinktine.