Įgyvendinamas 17 milijonų litų vertės projektas

Statybos uoste

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rekonstruojama 119 uosto krantinė. Po rekonstrukcijos ji pailgės 60 metrų ir per 5 metrus pasistūmės į Kuršių marias. Projekto vertė - 17 milijonų litų.

119 krantinės, kuria naudojasi UAB "Lietuviškų durpių krova", rekonstrukcijos projektą parengė Kauno bendrovė "Hidroprojektas". Dabar gylis prie šios krantinės yra tik 6 m, o po rekonstrukcijos bus 10 m.

2004 metų antroje pusėje šios krantinės rekonstrukcijos konkursą laimėjusi AB "Klaipėdos hidrotechnika" pirmo etapo rekonstrukcijos darbus pradėjo dar pernai gruodžio mėnesį. Juos ketinama baigti iki šių metų liepos mėnesio.

Du etapai

119 krantinės rekonstrukcija atliekama dviem etapais todėl, kad UAB "Lietuviškų durpių krova" turi atlikti krovos darbus. Tad dabar ji dirba dešinėje krantinės pusėje, o pirmo etapo rekonstrukcijos darbai dirbami kairėje pusėje.

Kai bus rekonstruota kairioji 119 krantinės pusė, tada "Lietuviškų durpių krova" pradės dirbti jau rekonstruotoje dalyje, o hidrotechnikai imsis antro etapo darbų dešinėje krantinės pusėje.

Tai šiek tiek komplikuoja hidrotechnikų darbą, nes darbų frontas nėra didelis, tad sunku efektyviai išnaudoti techniką.

Be to, hidrotechnikų darbą apsunkina ir nepalankios oro sąlygos - vėjas bei lietus. Jeigu vėjo greitis viršija 15 m/s greitį, jie gali atlikti tik kai kuriuos darbus krante, nes plaukiojančiąja technika dirbti nebegalima.

Darbų dar daug

Šiuo metu krantinės statybai jau sunaudota apie 1200 tonų metalo konstrukcijų, įlaidų. Sukalti pagrindinės sienos įlaidai, inkariniai įlaidai, sumontuotos templės, išvalytas dumblas, užpiltas žvyras, atliktas giluminis grunto tankinimas.

119 krantinės pagrindinės sienos įlaidų ilgis - 15,5 ir 17,5 m, jie kalami į 18 metrų gylį. Inkariniai įlaidai yra 6 ir 8,5 m ilgio. Traukės ir vamzdynai sveria apie 1500 tonų.

Šiuo metu 119 krantinėje dirba apie 20 hidrotechnikų ir 6 technikos vienetai. Montuojamos vidinės gelžbetoninės klojininės ir fasadinės plokštės, ruošiamasi daryti "galvutę", t. y. gelžbetoninį antstatą virš metalinio įlaido, prie kurio švartuojami laivai.

Darbų dar liko didesnė pusė. Reikės krantinėje pakloti dangą, įrengti pokraninių kelių sijas, betonuoti antstatą ir kt. Pasak statybos darbų vadovo Liudo Anglicko, likę dar labai imlūs darbai.

Povandeninius darbus, kurių reikia sujungiant seną ir naują krantinę, montuojant konstrukcijas, atliekant krantinių apžiūrą ir kontrolę atlieka bendrovės narai.

Įlaidai užsienietiški

Metalo konstrukcijas "Klaipėdos hidrotechnika" perka užsienyje, Europos šalyse. Įlaido profiliai atplukdomi laivais, traukės atvežamos sausumos transportu.

Pasak hidrostatytojų, užtat krantinės statybai naudojamas vietinis žvyras ir betonas. Iškastas gruntas atliekant gilinimo darbus prie 119 krantinės yra plukdomas į jūroje esantį sąvartyną, nes nėra tinkamas krantinių statybai. Į krantinę yra vežamas karjerinis konstruktyvinis gruntas.

Padidės sausumos plotas

Visą 119 krantinę rekonstruoti bendrovė yra įsipareigojusi per 12 mėnesių. Kai bus baigtas antras etapas, uoste atsiras rekonstruota 250 metrų ilgio krantinė, prie kurios bus 10 m gylis.

Pati krantinė pasislinks į Kuršių marias apie 5 metrus. Paprasčiau pasakius, dalis teritorijos bus atkovota iš vandens. Krantinėje bus suformuotas apie 400 kv. m naujas sausumos plotas.

Po rekonstrukcijos 119 krantinė pailgės apie 60 metrų naujos krantinės buvusiame užutekyje, kur gylis buvo 4 metrai ir kur stovėdavo tik maži žvejų laiveliai, sąskaita.

Naujoji krantinė į Kuršių marias pasislinks apie 5 metrus. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Statybos darbų vadovas "Klaipėdos hidrotechnikos" darbuotojas L. Anglickas yra pastatęs ne vieną krantinę uoste ir bendrovėje vertinamas kaip geras specialistas

Daužomi senos betoninės sienos likučiai

Montuojamos plokštės

Statoma inkarinė siena

Dalia BIKAUSKAITĖ