Pabaiga. Pradþia 146-ajame numeryje
Tęsiame pokalbį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku.
Ar Uosto direkcija perims iš AB "Senoji Baltija" jos bazę, kad turėtų kur laikyti naftos surinkimo įrangą, bazuoti savo laivus?
- "Senosios Baltijos" bazės perėmimo klausimas - irgi baisus direkcijos galvos skausmas. Didžiausia problema dėl įrangos, kuri šiandien yra laikoma nuomojamuose sandėliuose. Tai, kad ji laikoma netinkamomis sąlygomis, dar pusė bėdos. Tačiau jeigu įranga būtų naudojama iš tikrųjų, o ne tik per pratybas, t. y. ji būtų sutepta nafta ir pargabenta į uostą, tai jos nuplovimas būtų dar viena didžiulė problema. Šiandien utilizuoti naftos produktus visiškai nėra pasiruošta.
AB "Senoji Baltija" dabar restruktūrizuojama. Dėl jos bazės perėmimo direkcijos reikmėms vedėme derybas. Tačiau bendrovės vadovybės noras gauti už pastatą tam tikrą pinigų sumą yra nerealus. Direkcija vis dėlto dar turi šiek tiek krantinių. Blogiausiu atveju teks dalintis krantinėmis su žvejais būsimame žvejybos laivų uostelyje. Ten dar yra neišnuomota apie 100 m krantinių. Žvejukų uostelyje direkcija pasistatytų sandėlį naftos surinkimo įrangai laikyti, ten bazuotųsi ir jos laivai. Dar yra brangesnių variantų. Direkcija turi teritoriją prie antrosios perkėlos, tačiau ten įrengti bazę gana brangiai kainuotų. Pats tinkamiausias variantas buvo AB "Senosios Baltijos" bazė.
Kodėl Uosto direkcija skriaudžia LKAB "Klaipėdos Smeltė" nukeldama jos krantinių rekonstrukciją į 2004 metus?
- Spaudoje plačiai nuskambėjo tai, kad žlugdomas "Klaipėdos Smeltės" verslas, nevykdomi anksčiau jai duoti pažadai. Suprantu, žmonės, nupirkę "Klaipėdos Smeltę", nori vystyti savo verslą, bet niekas nesiruošia jo žlugdyti. Be to, "Smeltėje" jau nemažai padaryta - sutvarkytos 101-104 krantinės. Šiandien ten statomas krovos kompleksas. Mano sprendimu buvo atnaujintas konkursas ir jau daugiau kaip mėnesį prie šių krantinių atliekami kanalo gilinimo darbai, kad čia galėtų atplaukti laivai, kurių grimzlė iki 9,5 m. Jau rengiamas konkursas gilinimo darbams iki 12,5 m atlikti visame uoste, t. y. nuo KLASCO iki Tarptautinės jūrų perkėlos kanalas bus išgilintas iki 12,5 m. Tokį gylį planuojame pasiekti kitų metų vasarą. Be to, dar 800 metrų krantinių "Smeltėje" yra suremontuota. Taigi iš viso čia jau suremontuota šiek tiek daugiau kaip 1200 m krantinių. Bendrovės vadovybės netenkina 8 m gylis prie krantinių. Taip, sutinku, tai tikrai nedidelis gylis. Tačiau esant dabartinei situacijai "Smeltė" dar nėra faktiškai tiek įsisavinusi teritorijos, kad galėtų krauti metalo laužą į labai didelius laivus.
Visa problema ta, kad "Smeltėje" reikia įgyvendinti didžiulį projektą patraukiant krantines per 70 m į Kuršių marias. Priimtas kompromisinis variantas - įgyvendinti ne visą projektą, iš pradžių statyti tik 500 m krantinių. Netgi pagal pesimistines prognozes tam pinigų turėtų būti sukaupta apie 2004-2005 m.
Kai Klaipėdoje lankėsi premjeras A. Brazauskas, "Smeltės" klausimas pat buvo keliamas. Tada premjeras pasiūlė Uosto direkcijai parengti 2002-2005 metų investicinę programą, kurią patvirtintų Vyriausybė. Mes tokį projektą parengėme. Jį apsvarstė ministerijos ir pareiškė pastabas. Mes atsižvelgėme į jas ir vėl teikiame projektą Susisiekimo ministerijai. "Smeltė" siekia, kad padarytume programoje pakeitimų jos naudai prieš pateikiant ją Vyriausybei. Kai programą patvirtins Vyriausybė, tada ji įgaus Vyriausybės nutarimo statusą.
Beje, KLASCO 5-6 krantinės, "Begos" krantinė, kurią rengiamės statyti, buvo įtrauktos į valstybės investicijų programą. Aš tai radau pradėjęs dirbti ir turiu garantuoti, kad direkcija vykdytų tą programą. Žinoma, rengiant investicinę programą daug kas priklauso ir nuo to, kaip kam pasiseka įrodyti savo prioritetą. Beje, direkcija tik rengia įvairius projektus, pavyzdžiui, kiekvienais metais verslo planus, kurie svarstomi uosto plėtros taryboje, Susisiekimo ministerijos kolegijoje. Viena direkcija nepriima sprendimų dėl įvairių projektų finansavimo pirmaeiliškumo.
Kodėl Uosto direkcijai taip svarbu Pasaulio bankas, kodėl ji negali imti kredito "Smeltės" krantinių rekonstrukcijai iš kitų bankų?
- Valstybė yra garantavusi paskolų ėmimą. Didelė dalis darbų uoste atliekama paimtų kreditų dėka. Juos direkcijai suteikė Pasaulio bankas ir Europos investicijų bankas. Kai paskolos siekia 100 ir daugiau milijonų litų, bankai paskolų teikimo sutartyse įdeda tam tikrus saugiklius siekdami turėti garantijas, jog pinigai bus grąžinti. Paprasčiau pasakius, direkcija negali imti kreditų tiek, kad bankams kiltų abejonių dėl jų grąžinimo. Yra apskaičiuotas direkcijos pajamų, investicijų ir kapitalo lygio santykis. Jis yra tas rodiklis, kurį kontroliuoja Pasaulio bankas.
Direkcija privalo skaičiuoti numatomus gauti pinigus iš rinkliavų, tai, kiek reikės pinigų uostui išlaikyti ir vystyti, t. y. kiek reikės pinigų vadinamosioms paprastosioms lėšoms, kiek jų turi būti skiriama paskolų grąžinimui per metus ir t. t. Tik tai, kas lieka atėmus šias išlaidas, yra skiriama investicijoms. Mes negalim didinti savo kapitalo (rekonstruota krantinė - kapitalo dalis) ir nedidinti pajamų. Yra du uosto įplaukų padidinimo keliai: vienas - didinti krovos apimtis, antras - didinti rinkliavas, uosto žemės nuomos mokesčius.
Prieš porą metų Pasaulio bankas pateikė prognozes, mūsų krovos kompanijos apibūdino savo perspektyvas, Uosto direkcija atliko analizę ir pateikė krovos prognozes. Jeigu 2000 m. Klaipėdos uostas dirbo pagal optimistines prognozes, tai 2001 m. - jau pagal pesimistines prognozes. Nemanau, kad buvo galima numatyti tokius politinius sprendimus, kuriuos priėmė Rusija.
Didesni mokesčiai daro uostą nepatrauklų. Mes ne kartą buvome susitikę su uosto kompanijų vadovais, nė vienas jų nepasisakė už tai, kad reikėtų didinti žemės nuomos kainą. Šiuo klausimu buvo daug iečių sulaužyta, svarstyta daug metodikų, buvo sudaryta komisija, kuri atliko didelį darbą. Galų gale prieita prie išvados, kad uosto žemės nuoma bus nuosekliai šiek tiek didinama kasmet gerinant uosto pralaidumą, t. y. didinant gylius prie krantinių ir gerinant jų infrastruktūrą.
Taip pat nemažai buvo ginčytasi su laivybos kompanijų atstovais dėl uosto rinkliavų. Beje, nuo liepos 1 d. dienos pradeda galioti naujos uosto rinkliavos. Jos ženkliai nėra padidintos, tik keliais procentais. Tai ir visi mūsų pinigai. Tiesa, dar teikiame locmanų ir kitas paslaugas ir už jas surenkame dar kelis milijonus litų. Laikydamiesi Uosto įstatymo mes privalome gyventi iš tų pinigų, kuriuos surenkame. Aš negaliu pasakyti Vyriausybei, kad šiemet mes pradėsime rekonstruoti krantines "Smeltėje". Manęs paklaus, kodėl aš nesilaikau nustatytų rodiklių, nes valstybė davė garantijas paskoloms. Jeigu šiandien mes imtumėme kreditą "Smeltės" krantinių rekonstrukcijai, tai jau šiandien padidintumėme Uosto direkcijos kreditinius įsipareigojimus. Beje, valdant konservatoriams valstybės skola, kuri buvo paimta konteinerių terminalo statybai, buvo permesta Uosto direkcijai, ji turi ją grąžinti. Aš suprantu, šiandien reikia daryti daug investicijų, tačiau labai sunku padaryti taip, kad visi būtų patenkinti.
Vadinasi, "Smeltės" dalia - kantriai laukti 2004 metų?
- Su "Smeltės" generaliniu direktoriumi Martinu Gusiatinu mes buvome ne kartą susitikę ir ieškome variantų, kaip esant dabartinei situacijai būtų galima išspręsti šią problemą, t. y. pradėti rekonstrukciją anksčiau, galbūt 2003 m.
Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą