Investiciniai planai ir jų trukdžiai

Uoste

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuota investuoti apie 140 mln. Lt, tikimasi, jog bus atlikta darbų, kurių vertė - apie 120 mln. Lt.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, planuotų investicijų įgyvendinimo atžvilgiu tai, kad pastaruoju metu atliekamų darbų kainos yra didesnės, vykdyti planus lengviau, tačiau reikia galvoti ir apie tai, iš kur gauti lėšų ambicingiems projektams vykdyti.

Taupumas

Uosto direkcija ne kartą buvo kritikuojama dėl to, kad nevykdo investicinių planų. Jos vadovo teigimu, užtat ji dėjo nemažai pastangų, kad statybos darbų kainos Klaipėdos uoste būtų sumažintos bent 15-20 procentų, stengėsi taupyti lėšas.

Pavyzdžiui, laimėjusi laivybos kanalo gilinimo darbų konkursą, kuriame dalyvavo 10 rangovų, AB "Klaipėdos hidrotechnika" siūlė atlikti darbus už maždaug 26 mln. Lt. Antroje vietoje buvusi kompanija norėjo gauti 50 mln. Lt, o daugiausia už tą patį darbą reikalauta 90 mln. Lt.

Kadangi akvatorijos valymo, o neretai ir kitus statybos uoste darbų konkursus dažniausiai laimi AB "Klaipėdos hidrotechnika", galima sakyti, yra vienintelis bent jau gilinimo darbų rangovas, Uosto direkcijos generalinis direktorius dar 2004 metais konsultavosi Konkurencijos tarnyboje. Tąkart buvo gautas atsakymas, jog jeigu kompanija laimi viešus konkursus, tai yra teisėta ir teisinga.

Valdyti procesą

S. Dobilinsko teigimu, konkursuose atlikti uosto akvatorijos valymo, gilinimo bei krantinių rekonstrukcijos darbus dalyvių sulaukiama gana mažai. Panašūs darbai atliekami ir kaimyniniuose uostuose, tad jų netrūksta. Užtat šių darbų kainos ir be objektyvių priežasčių, t. y. statybos medžiagų pabrangimo, gerokai pakilo.

Uosto direkcija, stengdamasi nors šiek tiek valdyti šį procesą, pradėjo pati pirkti metalinius gaminius, pavyzdžiui, įlaidus, vamzdžius, traukes, pati be tarpininkų derėtis su jų gamintojais.

Stabdo derinimai

Šiemet per 10 mėnesių Uosto direkcija jau panaudojo apie 90 mln. Lt planuotų investicijų. S. Dobilinsko teigimu, per lapkritį ir gruodį tikimasi dar padaryti darbų, kurių vertė bus apie 20 mln. Lt.

Pasak uosto vadovo, panaudoti planuotus milijonus litų būtų galima ir greičiau, tačiau labai daug laiko atima ir projektavimo darbai, ir įvairūs konkursai, ir derinimai, ir derybos su rangovais. Kartais labai pakilus darbų kainoms, konkursus tenka nutraukti, pereiti prie derybų ir t. t.

2008-ųjų darbų programa dar teberengiama, netrukus ji turės būti pateikta Susisiekimo ministerijai aprobuoti, o gruodį bus patvirtinta direkcijos sąmata. Pasak uosto vadovo, ko gero, investicijoms bus numatyta panaudoti 120-150 mln. Lt. "Planuoti reikia daugiau, turint omenyje, kad ne visus projektus pavyksta greitai pradėti įgyvendinti", - sakė S. Dobilinskas.

Daugiausia lėšų kitais metais, pasak jo, bus skiriama krantinių statybai ir rekonstrukcijai, gilinimo darbams ir žemsiurbės statybai.

Rinkliavos didėja lėčiau

Klaipėdos uostas išgyvena iš tų lėšų, kurios susirenkamos jame. Planuojama, kad šiemet Uosto direkcija surinks apie 100 mln. Lt rinkliavų. Kitais metais rinkliavų tikimasi gauti šiek tiek daugiau.

Pasak uosto vadovo, jeigu šiemet per 10 mėnesių krovinių, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo per 17 proc., tai nereiškia, kad ir rinkliavų bus surinkta tiek procentų daugiau. Rinkliavos didės 8-9 proc., nes tarp jų nėra tiesioginio ryšio. Kaip ir bet kuriame versle, taip ir uoste Uosto direkcija toms kompanijoms, kurios gabena daugiau krovinių, taiko įvairias nuolaidas.

Būtina pasiruošti

Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 22,8 mln. t krovinių, kai tuo tarpu pernai per visus metus buvo perkrauta 23,6 mln. tonų. Taigi netrukus uostas pasieks 2006-ųjų lygį.

Uosto vadovo teigimu, pastaruoju metu daugėja visų rūšių krovinių. Tačiau laivų atplaukimų į Klaipėdos uostą skaičius nedidėja, vadinasi, atplaukia vis didesni laivai.

"Todėl reikia investuoti, skubiai daryti būtinus darbus ir būti pasiruošus didėjančiam krovinių srautui. Gal ir neplauks į Klaipėdą vien tik dideli laivai, bet jeigu mes neturėsime galimybės jų priimti, iškils problemų. Skeptikas pasakytų, kad didelis laivas atplauks vieną du kartus per mėnesį. Jeigu jau stovėtų giliavandenis uostas, jis gal ir nebūtų pilnai apkrautas, tačiau nebūtų ir tuščias. Šiandien giliavandenis uostas dar tik piešiamas popieriuje, niekas nebeda kastuvo ties Melnrage į jūros dugną. Jeigu per tą laiką, kol Lietuvoje atsiras giliavandenis uostas, kaimyniniai uostai gerokai pralenks Klaipėdą, tada sunku prognozuoti, kas bus ateityje", - sako S. Dobilinskas.

Nepasveria galimybių

Uosto vadovo teigimu, direkcija nori, kad ir uosto kompanijos būtų pasiruošusios priimti didesnius krovinių srautus. Tačiau jos ne visada gerai pasveria savo galimybes.

Kaip pavyzdį S. Dobilinskas pateikė rekonstruotas 550 m ilgio 82-89 krantines, kuriose dabar veikia jau antras konteinerių terminalas Klaipėdoje. Uosto vadovo manymu, šias krantines nuomojanti kompanija nėra pasiruošusi priimti didelius konteinervežius, nes jos įsigyti nauji kranai ir jų įranga netenkina krovinių srautų ir laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą.

Pastaruoju metu yra tiesiamas Nemuno geležinkelio kelynas, kurio vertė apie 16 mln. Lt. Apie 12 mln. Lt iš jų - Europos Sąjungos fondų lėšos. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, sunku dirbti su kompanija, kurios planai pradėjus rengti geležinkelio projektą buvo vienoki, dabar jau kitokie. Nors projektas buvęs suderintas, kompanijos atstovai ima reikšti nepagrįstų pretenzijų.

Visi svarbiausi darytini darbai uoste yra aptariami ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje, ir Uosto taryboje. Kitaip sakant, jie svarstomi kolegialiai, o programą tvirtina susisiekimo ministras.

Rūpesčiai

"Kompanijų norai dideli. Dar reikia pastatyti krantinę jūrų krovos kompanijai "Bega", nes ji įsisavina didžiausią teritorijos plotą. Statysime 144 krantinę, kuria naudosis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale. 143 krantinės rekonstruojame tik 100 metrų, nors reikėtų pastatyti visą krantinę, nes konteinerių krova Klaipėdos uoste per 10 mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo net 43 proc. Jau šiandien konteinerių yra perkrauta 265 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), pernai per visus metus buvo perkrauta tik 230 tūkst. TEU. Tokia situacija verčia suktis ir daryti darbus vieną po kito, nes delsti negalima", - vardino savo rūpesčius Klaipėdos uosto vadovas.

Dalia BIKAUSKAITĖ