Penktadienį paskelbta, kad Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų - už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size" dydžio laivų, kurių amžius - apie 10 metų.
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, papildomos investicijos pasitarnautų tik vienam tikslui - pagerintų LJL kreditituojančio SEB banko padėtį.
"Ataskaitų paskelbimo dieną LJL buvo pradelsusi 13 mln. eurų paskolos grąžinimo terminus, todėl įmonės vadovams reiktų kalbėti ne apie naujas investicijas, o pripažinti, kad sprendžiamas įmonės išgyvenimo klausimas", - sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, Lietuvoje nemažai diskutuojama, ar naudoti valstybės pinigus avialinijų ar taksi bendrovių veiklai gaivinti. „Jeigu avialinijų steigėjai dar turi argumentą, kad atskraidina į Lietuvą turistų, kurie čia išleidžia papildomų pinigų, tai LJL laivai konkuruoja pasaulinėje rinkoje - Atlanto vandenyne, Šiaurės Europos-Šiaurės Afrikos rinkoje bei Karibuose ir jokios papildomos naudos Lietuvai neatneša", - teigė V. Rūkas.
Jo teigimu, svarstydami ar investuoti pinigus į LJL, Vyriausybės nariai taip pat turėtų pasisakyti, ar tokiam verslui skirtų asmeninių lėšų. „Tuomet noras švaistyti biudžeto lėšas greitai atvėstų", -sakė V. Rūkas.
LJL buvo įsteigta privatizuojant keltų bendrovę „Lisco", nuo jos atskyrus strateginiam investuotojui nereikalingą sausakrūvių laivų verslą („Lisco" įsigijo Danijos DFDS.
Nuosavas LJL kapitalas 2001 metų pabaigoje siekė 70 mln. eurų, įmonėje dirbo 679 žmonės. Tuo tarpu 2014 metų pabaigoje LJL nuosavas kapitalas sudarė 17,4 mln. eurų, o įmonėje dirbo 258 žmonės.
„Akivaizdu, kad LJL turėjo būti privatizuota. Dabar nerasime tų, kas prisiimtų atsakomybę už daugiau kaip 50 mln. eurų nuostolių", - sakė V. Rūkas.
Biržoje LJL kapitalizacija siekia apie 1,2 mln. eurų. „Tai parodo, kad nemažai smulkiųjų investuotojų tiki tuo, kad LJL bankrutuos, todėl parduoda akcijas", - teigė V. Rūkas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą