Ir keltas "Kaunas" palieka Klaipėdą

Uoste

Klaipėdos uoste mažėja keltų lietuviškais pavadinimais. AB "LISCO Baltic Service" keltas "Vilnius" jau pusę metų plaukia iš Rygos į Liubeką (Vokietija), keltas "Šiauliai" jau porą mėnesių taip pat kursuoja linija Ryga - Liubekas. Kitais metais ir keltas "Kaunas" turėtų pradėti plaukti šia linija.

Nebematyti mūsų uoste ir kelto "Panevėžys". Jis šiuo metu yra išnuomotas "berboutčarterio" sąlygomis ir plaukioja į įvairius uostus, nebevykdo linijinio laivo funkcijų. Šiuos abu "Kompozitor" tipo laivus "Šiauliai" ir "Panevėžys" ketinama parduoti.

Susidaro įspūdis, kad AB "LISCO Baltic Service" (LBS) savininkė Danijos kompanija "DFDS Tor Line", kuriai priklauso ir Latvijos laivybos kompanija "Latlines", pamažu permeta LBS keltus į Latviją.

LBS valdybos pirmininkas Pederis Gelertas Pedersenas tikina, kad linijų skaičių mažinti Klaipėdoje nėra tikslinga. Be to, kadangi vykdoma DFDS laivyno atnaujinimo politika, LBS kitais metais gali tikėtis naujesnių keltų.

Iš senųjų keltų lieka du

Klaipėdiečiai buvo įpratę matyti savo uosto akvatorija plaukiančius LBS keltus "Kaunas", "Vilnius", "Klaipėda", "Šiauliai", "Panevėžys", "Palanga". Dabar iš jų šešių Klaipėdoje beliko trys.

Jau seniai sklando gandas, kad keltas "Kaunas" irgi iškeliaus į Rygą. Vadinasi, iš senųjų LBS keltų beliks tik 2. Baltijos šalims skirtas žurnalas "Baltic Stand By" pranašauja, jog keltų linijų Latvijoje daugės, o Lietuvoje mažės.

Todėl kyla įvairių įtarimų ir klausimų: ar LBS šeimininkai danai elgiasi teisingai išplukdydami keltus su Lietuvos vėliava į kaimyninį Rygos uostą, ar Klaipėdos uostas, dėl to nepatiria nuostolių, nebetekdamas mokesčių už jų įplaukimą į uostą? Kodėl už LBS keltų įplaukimą danai mieliau moka Rygos nei Klaipėdos uosto direkcijai? Ar tuo nepažeidžiamos AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" privatizavimo sąlygos?

Direkcija grėsmės nemato

Susidariusią situaciją pakomentuoti paprašėme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos marketingo specialistą Dževaldą Žemaitaitį.

Dabar į Kylį iš Klaipėdos plaukia du keltai "Scandlines" keltas "Svealand" ir LBS keltas "LISCO Gloria". D. Žemaitaičio teigimu, dėl to, kad vietoj kelto "Kaunas" toje linijoje atsirado keltas "LISCO Gloria", Klaipėdos uostas jokių nuostolių nepatyrė. Pasak specialisto, jeigu būtų prarasta linija, tada nuostoliai būtų nemaži.

Kol kas Uosto direkcijai LBS oficialiai dar nepranešė apie ketinimą keltą "Kaunas" išsiųsti iš Klaipėdos ir tai, ar jis bus pakeistas kokiu nors kitu laivu.

"Tai, kad keltai lietuviškais pavadinimais išeina iš Klaipėdos, nedaro jokios įtakos krovinių apyvartai mūsų uoste. Ji nemažėja. Šiemet ro-ro augimas Klaipėdos uoste sudaro 10 procentų. Visi keltai yra maksimaliai išnaudojami, ypač tai buvo juntama vasarą. Nebetenkino senų keltų pajėgumai, todėl į linijas buvo statomi nauji keltai, modernesni, galintys priimti didesnio kilometražo krovinius. Manoma, kad ateityje keltai dar labiau bus apkrauti turint omenyje vykimą per Lenkiją tranzitu ir mažesnį papildomų licencijų kiekį",- sakė Uosto direkcijos specialistas.

Šiandien iš Klaipėdos į Vokietiją be "Svealand", "LISCO Gloria", į Zasnicą (Vokietija) plaukia LBS keltas "Klaipėda", į Karlshamną - "Palanga" ir "Kaunas". Taigi dar yra keturi LBS keltai.

Uosto direkcijos rinkliavų dydis priklauso ir nuo keltų įplaukimų skaičiaus. Uostas suinteresuotas turėti kuo daugiau linijų ir kad kuo dažniau jomis plauktų keltai.

Pasak Uosto direkcijos specialistų, jeigu "DFDS Tor Line" norėtų nukreipti krovinių srautą į kaimyninę šalį, t. y. mažinti laivų atplaukimo skaičių ar naikinant liniją, tada iškiltų didelė grėsmė prarasti dalį tranzitinių krovinių. Uosto direkcijos specialistas D. Žemaitaitis tikina, kad šiandien tokios grėsmės nėra. "Nei "DFDS Tor Line", nei LBS, nei "Scandlines" atstovai nėra pareiškę, kad jie žada išeiti ir uždaryti liniją. Jie tik ketina keisti keltus. Jeigu jie būtų išėmę iš linijos keltą ir į jo vietą nieko nebūtų pastatę krovinių srautui aptarnauti, tai būtų akivaizdžiai matyti vertinant autotransporto ar keleivių srautus Tarptautinėje jūrų perkėloje ar konsorciume Klaipėdos terminale. O šiuo metu čia stebimas nuolatinis augimas",- "Vakarų ekspresui" sakė D. Žemaitaitis.

Atsiras ir naujų linijų

Paklaustas, ar tikrai Rygoje keltų linijų daugės, o Klaipėdoje mažės, Uosto direkcijos specialistas atsakė: "Tam, kad Klaipėdoje keltų linijų daugėtų, Uosto direkcija dirba keliomis kryptimis. Yra tarptautiniai projektai, kurių pagrindas - tarpregioninis bendradarbiavimas vystant susisiekimą su Skandinavijos regionu, t. y. Švedija, Danija, kartu plečiant ir keltų linijas. Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje steigiamas trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centras. Viena iš jo funkcijų - užtikrinti trumpųjų nuotolių laivybos vystymąsi išanalizuojant esančias problemas, identifikuojant jas, ieškant jų sprendimų būdų. Mes tikimės, jog atsiras ir naujų linijų, ir krovinių srautų, kurie keliaus ir esančiomis, ir naujomis linijomis".

Uosto direkcija tiesiogiai laivybos versle nedalyvauja, o linijų operatoriai ieško uostų, kuriuose jiems būtų sudaromos geriausios sąlygos. Vien tik uosto rinkliavos lemiamo vaidmens nevaidina. Dar labai svarbu yra tai, kad terminalų operatoriai būtų pasirengę gerai aptarnauti krovinių srautus.

"Jeigu terminalų operatoriai neįvertins dabartinės situacijos ir nedės pastangų gerinant krovinių srautų aptarnavimą, tad krovinių srautai ne tik kad uosto viduje pereis iš vieno terminalo į kitą, tačiau galimas variantas, kad nepatenkinti linijų operatoriai pasirinks kitų uostų terminalus, kur jiems sąlygos bus geresnės. Manau, kad taip neatsitiks, nes tiek Uosto direkcija, tiek terminalų operatoriai supranta, jog tai būtų didžiulis praradimas Klaipėdos uostui",- sakė D. Žemaitaitis.

Liks DFDS bazė rytinėje Baltijoje

LBS valdybos pirmininkas Pederis Gelertas Pedersenas "Vakarų ekspresą" patikino, jog "DFDS Tor Line" neplanuoja mažinti laivybos linijų skaičių Klaipėdoje. Pasak jo, linija Klaipėda-Kylis pradėjus kursuoti keltui "LISCO Glorija" buvo netgi pranokti LBS lūkesčiai.

P. G. Pedersenas teigia, kad ilgalaikė DFDS strategija - laivybos išvystymas Baltijos jūros regione. Pasak jo, tai, kad Klaipėdos uostas turi būti DFDS bazė rytiniame Baltijos jūros pakraštyje, buvo nutarta maždaug prieš 10 metų, ir ilgalaikės strategijos neketinama keisti. Dalis DFDS strategijos - plėtimasis į kitas rinkas, esančias aplink Klaipėdą. Pasak P. G. Pederseno, po Klaipėdos skirti dėmesį Rygai yra pakankamai logiškas kitas DFDS žingsnis.

2002-ųjų pabaigoje "DFDS Tor Line" nusipirko Latvijos laivybos kompaniją "Latlines". Šiemet nuo liepos pradžios LBS keltas "Vilnius" pradėjo plaukti linija Ryga-Liubekas. P. G. Pederseno teigimu, įdomus dalykas yra tai, kad 50 procentų šios linijos klientų yra Estijos kompanijos ir 50 procentų - Rygos kompanijos.

Duodamas interviu Latvijos žurnalui "Jūras Vestis" "Latlines" vykdantysis direktorius Zigmundas Jankovskis pasidžiaugė tuos, kad keltas "Vilnius" labai gerai suremontuotas. Jo teigimu, kolegos iš Lietuvos nenorėję atiduoti šio kelto ir remontavo jį tikėdamiesi, kad "Vilnius" kursuos jų linijomis.

Pasak P. G. Pederseno, Klaipėda vertinama kaip lietuviškų kompanijų bazė, aptarnaujanti ne tik Lietuvą, bet ir Rusiją, Kaliningradą, Baltarusiją ir netgi Ukrainą krovinių gabenimo Baltijos jūra atžvilgiu. Ryga vertinama kaip šiaurinio taško bazė, aptarnaujanti ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Rusiją iki Sankt Peterburgo.

Danai norėtų, kad važiuojant iš Rytų į Vakarus Klaipėda būtų alternatyva Rygai. Važiuojant iš Vakarų į Rytus, pavyzdžiui, iš Vokietijos į Rusiją, Vokietijos kompanijoms, transportuojančioms kokius nors krovinius, būtų patogiau, jeigu jos galėtų rinktis, ar krovinius plukdyti į Rygą, ar į Klaipėdą. P. G. Pedersenas sako, jog kol kas kompanijos yra taip pasiskirsčiusios veiklos barus, kad nėra galimybės peršokti iš vieno uosto į kitą.

LBS valdybos pirmininko teigimu, linijos Ryga - Liubekas ir Klaipėda - Kylis negali būti vertinamos kaip konkurencinės linijos. Kroviniai, kurie atplukdomi į Rygą, iš jos vežami dažniausiai į šiaurinę Rusiją arba į kitas šiaurines šalis. O kroviniai atplukdomi į Klaipėdą, vėliau gabenami į Baltarusiją, Ukrainą.

Pasak P. G. Pederseno, Klaipėdos uosto sėkmė krovinių srautų atžvilgiu priklauso nuo to, kiek Lenkija išduoda leidimų važiuoti savo teritorijoje. Dar svarbu, kad kainų struktūrai būtų panaši. Apskaičiuojama, kad krovinio gabenimo kainos, pavyzdžiui, nuo Maskvos iki Frakfurto, tiek vežant keliu, tiek plukdant keltu būtų labai panašios.

"Kauną" keis greitesnis keltas

P. G. Pedersenas "Vakarų ekspresui" sakė, jog keltas "Kaunas" iš Klaipėdos į Karlshamną turėtų nebeplaukti kitų metų sausio ar vasario mėnesio. Paskui šis laivas bus remontuojamas du tris mėnesius, o po remonto pradės kursuoti linija Ryga-Liubekas.

LBS valdybos pirmininkas patikino, jog linija Klaipėda-Karlshamnas LBS yra pakankamai svarbi, tad apimtys joje tikrai nesumažės. Problema buvo ta, kad "DFDS Tor Line" neturėjo kuo pakeisti "Kauno" Karlshamno linijoje. DFDS ieškojo kito kelto, kuris būtų ir greitesnis, ir talpesnis. Atrodo, toks keltas jau surastas ir kitų metų pirmą pusmetį DFDS planuoja linijoje Klaipėda - Karlshamnas vietoj "Kauno" paleisti kitą keltą. Beje, sakoma, jog jame tikrai dirbs Lietuvos jūrininkai.

Kelto "Vilnius" Klaipėdoje nebėra todėl, kad jis šiuo metu į Vokietiją plaukia iš Rygos. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

LBS keltas "Šiauliai" iš Rygos uosto plaukia į Liubeką. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

neatmeta galimybės, kad Klaipėda - Karlshamnas linija gabenamų krovinių apimtys kitąmet gali net padidėti. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

LBS keltas "Panevėžys" šiuo metu yra išnuomotas ir plaukioja į įvairius uostus kaip trampinis, o ne linijinis laivas. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Dalia BIKAUSKAITĖ