Po to, kai rašėme
Savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija kreipsis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad būtų išklausyta ir klaipėdiečių nuomonė dėl Kuršių mariose ketinamo steigti biosferos poligono.
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje svarstytas poligono klausimas, nes į ją kreipėsi žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas.
"Vakarų eksprese" rašyta, kad poligono plano rengėjai Gargžduose, Klaipėdos rajono savivaldybėje, kai vyko viešas jo svarstymas, pažadėjo žvejams atsižvelgti į jų pasiūlymus, pataisyti planą ir supažindinti juos su galutiniu variantu.
V. Domarkas, nesulaukęs pataisyto varianto, kreipėsi į Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strateginio skyriaus, atsakingo už Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimą, vedėją Algirdą Klimavičių. Šis informavo, kad dabar planas yra derinamas su savivaldybių bendraisiais planais.
Įdomu tai, kad minėtas planas svarstomas ir derinamas iš esmės daugiausia su Šilutės, Klaipėdos rajono savivaldybėmis ir vos ne slapta. Tačiau įvairių interesų, ne tik žvejybos, Kuršių mariose turi ir labai daug klaipėdiečių, o kartu ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Todėl ir jiems turi būti aišku, kas bus po to, kai atsiras poligonas. Kiek Kuršių mariose bus ribojama verslinė žvejyba, kiek laivyba ir t. t., žmonėms būtina žinoti bent jau todėl, kad jie galėtų koreguoti savo veiklos planus ateityje.
Didžiulės socialinės pasekmės
V. Domarko teigimu, žvejai dėl poligono steigimo nukentės bene mažiausiai. Jie tik nori gauti kompensacijas ir sutinka mažinti šio verslo intensyvumą. Žvejybos įmonių mariose tikrai per daug. Tačiau tos, kurios liks, nori normaliai žvejoti, o ne vieną mėnesį per metus, kaip juokauta vakar komisijos posėdyje.
Vietiniai gyventojai, kurie planavo imtis turizmo ir kitų verslų, nukentės dar labiau. Lietuvoje jau yra įregistruota 6 tūkst. pramoninių laivelių. Ką turės daryti jų savininkai, ką turės daryti žvejai mėgėjai, kurių mariose per metus apsilanko apie 100 tūkst.? Pasak asociacijos pirmininko, gal aitvarai ar vandens dviračiai kiek ir trukdo paukščiams, bet ne tiek, kaip tai piešia poligono plano rengėjai. Anot jo, mariose daugėja ir paukščių, ir žuvų. Kokiais duomenimis remiasi poligono šalininkai, nežinia.
Kitas dalykas, pasak žvejų atstovo, visoje Europoje, jeigu žmonėms yra taikomi kokie nors jų verslo suvaržymai, numatomos kompensacijos. Įsteigus poligoną Kuršių mariose socialinės pasekmės bus didžiulės, kurias netgi sunku žodžiais nusakyti. Žvejus pirmiausia papiktino plano rengėjai tuo, kad jie teigia, jog jokių socialinių pasekmių nebus.
Atstovaus klaipėdiečių interesams
Minėtos komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas mano, kad šį klausimą reikėtų apsvarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegijoje. Be to, komisija nusprendė rašyti laišką Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, organizavusiai minėto poligono plano, pagal kurį visos Kuršių marios patenka į Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" paukščių apsaugai ir potencialias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, rengimą. Būtina pareikalauti, kad derinant šį planą dalyvautų kas nors iš komisijos narių, Klaipėdos savivaldybės, socialinių partnerių.
Komisijos narių nuomone, kitas labai svarbus dalykas - turėtų būti atlikta studija, kokias socialines pasekmes sąlygotų poligono įsteigimas, apskaičiuota, kas kokių nuostolių patirtų.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą