Iš Baltijos jūros traukiami nuskendę tinklai vaiduokliai

Iš Baltijos jūros traukiami nuskendę tinklai vaiduokliai

Praėjusią savaitę Baltijos jūroje tarptautinė profesionalių narų komanda, dirbanti visuomeniniais pagrindais, organizavo nuskendusių tinklų iškėlimą. Jie sako, kad mums net sunku įsivaizduoti, kiek daug jūroje plūduriuoja nuskendusių tinklų, keliančių pavojų ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir nuskendusiems laivams.

Šios komandos narys klaipėdietis Linas Duoblys džiaugėsi, kad praėjusią savaitę oras buvo labai geras. "Mums sekėsi, matomumas buvo puikus. Baigėme vieną projekto savaitę, netrukus pradėsime kitą. Šiemet mūsų laukia du etapai. Jeigu leis oras, vėliau dirbsime dar tris ar keturias savaites. Manau, kad prie šio projekto prisidės vis daugiau palaikančiųjų, kovojančių už švarią gamtą žmonių", - sakė jis.

Procesas gana pavojingas

"Paneriame, skenuojame, atliekame monitoringą, vertiname pavojingumo klasę, nes labai svarbu ir asmeninis saugumas. Tada susidarome darbo planą. Neria žmonės, apmokyti nupjauti tinklus. Tai reikia daryti profesionaliai, nes gali pats susipainioti tame tinkle. Procesas gana pavojingas. Tinklas apkabinamas specialiais maišais su oru, jie išplečia tinklą, tada po truputį pjaunama, kad nebūtų pažeisti šalia esantys objektai ir kad patys narai neužsigautų ir nebūtų išmesti į viršų. Jeigu daugiau tinklų iškeliama į vandens paviršių, atplaukia laivas, turintis kraną. Yra sudaryta sutartis su įmone, kuri užsiima tokių tinklų utilizacija", - pasakojo L. Duoblys.

VAIZDAS. Povandeninis pasaulis visais laikais viliojo narus, bandančius atskleisti jo paslaptis. Narų komandos nuotr.


Beje, ištraukti tinklai Lietuvoje tik išrūšiuojami pagal pavojingumą, o utilizuoti gabenami į kitą šalį, nes Lietuvoje nėra tokios įrangos. Žinia, tinklai sukaupia ir pavojingųjų metalų atliekų. Paprasčiau pasakius, jų negalima paimti ir išmesti į šiukšlių dėžę.

Branduolys - 10 narų

Prieš trejus metus vienminčiai narai profesionalai (techniniai narai) iš Lietuvos, Šveicarijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Latvijos, kitų šalių, kurių didžioji dauguma yra nardymo instruktoriai, susivienijo į tarptautinę komandą, kuri nori parodyti žmonėms povandeninį pasaulį, atskleisti jo problemas, ypač nuskendusių tinklų keliamą pavojų, ir skatinti jas spręsti.

Klaipėdietis Linas Duoblys.

Oficialiai vieša narų profesionalų organizacija užregistruota tik pernai liepą. Jos steigėjai - Sabine Kerkau Haberlandt, vokietė, Šveicarijoje dirbanti vaistininkė, klaipėdietis naras L. Duoblys ir naras profesionalas Rolandas Šion iš Tauragės.

TINKLAI. Narai ne tik aptinka tinklus, keliančius pavojų žmonėms, gyvūnams ir nuskendusiems laivams, bet ir organizuoja jų iškėlimą.

Šiuo metu narų komandos branduolį sudaro 10 žmonių, visi kiti yra iš įvairių Europos šalių ir nuolatos keičiasi, vieni išvyksta, atvyksta kiti. Visi jie yra dirbantys žmonės ir gana pasiturintys, nes nardymo įranga labai brangi, tad šį savo pomėgį derina su atostogomis. Komanda ekspedicijas organizuoja savo lėšomis, kitaip sakant, ji dirba be atlygio visuomeniniais pagrindais.

RADINYS. Naras po vandeniu aptiko laivo šturvalą.

Komandos nariai nardo įvairiuose pasaulio vandenyse dideliuose gyliuose. Vokietijos televizijos narų grupė po vandeniu filmuoja profesionaliomis kameromis. Renkama medžiaga apie jūros dugne gulinčius objektus, bandoma juos identifikuoti ir dalijamasi informacija su žmonėmis socialiniuose tinkluose. Narai ne tik nardo, bet ir šviečia visuomenę, skaito paskaitas. Šiemet nemažai jų buvo skaitoma Anglijoje ir Vokietijoje. Apie šią narų grupę "Vakarų eksprese" rašyta pernai rugsėjį.

PO VANDENIU. Povandeninis pasaulis traukia narus savo paslaptingumu.

Narų grupės siela - moteris

Narų moterų, galinčių nusileisti į 100 metrų gylį, nedaug visame pasaulyje. Minėtos narų komandos siela S. Kerkau Haberlandt, nardanti jau 33 metus, ne vieną kartą yra patekusi į JAV sudaromą pasaulio aktyvių moterų sąrašą. Šiemet jai vėl pasisekė - gavo nardymo pasaulyje gana svarbų apdovanojimą, galima sakyti, pasiekė nardančių pasaulio moterų garbės olimpą. Be to, ji yra ir profesionali fotografė, fotografuojanti po vandeniu su profesionalia įranga.

 Sabine Kerkau Haberlandt, vokietė, Šveicarijoje dirbanti vaistininkė.

Pasak S. Kerkau Haberlandt, nuo pernai rudens daug kas pasikeitė grupės veikloje. Jai pavyko užmegzti kontaktus su daugybe oficialių institucijų, sulaukti jų palaikymo ir pagalbos.

"Labai daug dirbome su dokumentais. Aprašėme daug tinklų vaiduoklių. Džiaugiuosi, kad mums netgi pavyko daug jų, nuskendusių netoli Klaipėdos, iškelti iš vandens. Prie šios akcijos prisideda ir padeda daug Lietuvos narų", - praėjusį penktadienį "Vakarų ekspresui" sakė S. Kerkau Haberlandt ir pridūrė, kad šį sunkų darbą tęs ir ateityje.

Pasak jos, dideliame gylyje sunku nupjauti tinklą, identifikuoti nuskendusius objektus, nes grupė neturi tam reikalingų priemonių. "Tačiau vis po gabalėlį filmuojame, fotografuojame, paskui peržiūrime medžiagą. Kadangi mums padeda Klaipėdos universitetas, duodame jam savo medžiagą", - pasakojo narė.

Minėta narų grupė bendradarbiavo su Klaipėdos universitetu ir dirba 40-46 metrų gylyje. "Čia buvo tik pradžia. Šiemet atvyksime dar keletą kartų ir tęsime darbus. Mūsų tikslas - saugoti aplinką ir identifikuoti povandeninius objektus", - sakė S. Kerkau Haberlandt.

Rolandas Šion iš Tauragės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder