Gyventojai jie įžvelgia grėsmes ne tik poilsiautojų pamėgtai pajūrio gyvenvietei, bet ir patiems pliažams, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tikina, kad pastačius išorinį uostą, priešingai, kartu būtų plėtojama ir infrastruktūra turizmui bei rekreacijai.
KVJUD informavo, kad išorinis uostas būtų statomas tik turint investuotoją bei garantuotą krovinių srautą.
Bendrovės Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kas uosto bendruoju planu norima numatyti uosto ateitį išvystant ir pietinę uosto dalį. „Be šio projekto sunkiai suvokiama, kaip Klaipėdos uostas, šiandien užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, jas galėtų išlaikyti ateityje. O išorinio uosto numatomas krovos potencialas, preliminariais vertinimais, būtų apie 34 mln. tonų per metus“, – sakė A. Drungilas.
A. Drungilas patvirtino, kad išorinis uostas labiausiai būtų orientuotas į konteinerių krovą, nes esamame uoste konteinerių krovai plėtros galimybės yra ribotos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą