"Išsikėlę bures nešėmės kaip velniai per jūrą",-.

Du buriuotojai Kęstutis Oginskas ir Ruslanas Arbušauskas praeitą savaitę iš Švedijos Baltijos jūra plukdė dovanotą laivą "Amelia". Kadangi nė vienas jų nežinojo laivo savybių, be to, sugedus varikliui jie dar pateko į audrą, tad, jei "Amelia" nebūtų sulaukusi vilkiko pagalbos, galėjo iššokti į Palangos pliažą. Tik vėliau abu vyrai stebėjosi, kaip jų laivas atlaikė 5 valandas trukusią buksyravimo operaciją.
Švedų senukų pora jachtą "Amelija" dovanojo Lietuvos viešai įstaigai Vidaus vandens kelių plėtros koordinavimo centrui. Pasak K. Oginsko, jis papuoš Lietuvos burinį laivyną, o specifinės paskirties neturi.
Švedams buvo gaila skirtis su laivu. Tačiau plaukdami "Amelia" jie jau nebegali patirti tokio malonumo, kokį patirdavo prieš 20 metų. Be to, buvęs laivo savininkas ponas Gunaras plaukdamas šia jachta gavo infarktą ir jį nukėlė sraigtasparnis.
"Amelia" kaip žvejybos laivas buvo pastatytas 1930 m. Estijoje. Jį statant atsižvelgta į tai, kad jis plaukios Baltijos jūra. 1944 m. laivas buvo perplukdytas per jūrą ir atsidūrė Švedijoje. Žinoma, ten jis buvo perdarytas, nes žvejai nestatė stiebų ir būdelės tipo kajučių. Visus tuos metus jachta buvo eksploatuojama Švedijoje, o dabar, pasak K. Oginsko, grąžinta į savo istorinę tėvynę.
Iš per 30 km nuo Švedijos sostinės Stokholmo esančio Siodertaljė uosto, kuriame gaminami kompanijos "Scania" sunkvežimiai, "Amelia" išplaukė birželio 14 d. po pietų. Oras buvo puikus, buriuotojai buvo gerai nusiteikę, variklis dirbo gerai. Klaipėdą jie tikėjosi pasiekti birželio 18 d. Tačiau praėjus parai nuo išplaukimo, kai jachta ties Lansorto švyturiu išlindo iš šcherų į atvirą jūrą, sugedo variklis.
Pūtė smagus ir palankus vėjelis, tad atostogaujantys buriuotojai išsikėlė bures ir pamažu plaukė tėvynės link. Beje, birželio 18 d. jie dar turėjo galimybę užsukti į Liepoją. Tačiau pasikliovė prognoze, ir nemanė, kad birželio 19 d. papūs 17 m/s vėjas.

Šoko kordebaletą

K. Oginskas, jau 30 metų besidomintis buriavimu, sako pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju, kai burės laivą tempė į priekį, o antstatas, taip pat turintis buringumą, stūmė atgal. Pasirodo, antstatas gerai, kai laivas plaukia su varikliui. Kai buvo pabandyta priversti jį tik buriuoti, nieko neišėjo. "Buvo gražu žiūrėti: du stiebai, trys burės, o laivas ėjo šonu ir atgal. Kai jis eina atgal, jau reaguoja į vairo plunksną. Plunksną suki į vieną pusę, laivas eina į kitą. "Amelia" šoko tikrą kordebaletą. Aš ilgai prisiminsiu šią kelinę",- pasakojo K. Oginskas.
Ėjo šešta kelionės diena. Buriuotojai buvo pavargę, nes turėjo dar vieną problemą. Vienas įgulos narys turėjo stovėti prie šturvalo ir negalėjo jo paleisti, o kitas tuo metu kibiru semti vandenį, kuris, ko gero, sunkėsi per variklio aušinimo sistemą. Vanduo pradėjo sunktis tik pasiekus Gotlando salą. Buriuotojų apskaičiavimu, norma - 20 kibirų per 2 valandas.
Tikras chaosas prasidėjo birželio 19 d. nuo 14 val. Pirmas kapitono pasiūlymas buvo nuleisti bures ir štormuoti jūroje. Tačiau birželio 20 d., kai "Amelia" jau saugi stovėjo Klaipėdoje, Pilies uostelyje, K. Oginskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog, ko gero, jachta tebebūtų štormavusi.
Kitas planas buvo išeiti į ryšio zoną ir bandyti sužinoti bent jau orų prognozę. Sugedus varikliui iškilo ir generatoriaus, ir akumuliatorių, ir šviesų, ir vandens išsiurbimo, ir radijo stoties problemų. Kadangi akumuliatoriai nebuvo kraunami, radijo stotis buvo naudojama tik kaip radijo imtuvas. Švedų prognozę jie girdėjo, bet švedai tuo, kas vyksta kitame krašte jūros, ne itin domisi.
Laiko ilgai tartis, studijuoti jūrlapius nebuvo, nes vienas rumpeliavo, o kitas sėmė vandenį. Tikėjo, kad tas kursas, kuriuo laivas plaukė, yra tikras. Tačiau realiai dreifas buvo per didelis.
"Amelia" buvo Latvijos vandenyse, įlankėlėje už Būtingės. Gylis sumažėjo, maždaug iki 10-20 m. Bangos pasidarė stačios. Vizualiai atrodė, kad bangų kalnai virsta ant laivo. Viena banga kai tėškė, tai net šiaip jau ramus Ruslanas pasakė: "O jo joi". Tad vis dėlto paprašyta pagalbos.

Manė - nutemps tik antstatą

"Gerai, kad laivukas laikosi pasakiškai. Bet jį sunku valdyti esant stipriam vėjui. Nors jis turi problemų ir pučiant silpnam vėjui. Tik tiek, kad tada problemos sprendžiamos lengviau, nes turi laiko. O kai stiprus vėjas, nori daryti posūkį, bet negali, nes laivas nenori",- pasakojo kapitonas.
K. Oginskas sako nelabai įsivaizduojąs, kaip "Amelia" atlaikė buksyravimą. "Kai buvo pritvirtintas vilkiko lynas, pagalvojau, kad antstatas bus velkamas, o korpusas liks. Bet taip neatsitiko. Vis dėlto estai moka statyti laivus. "Amelia" tvirtas laivas. Mane nustebino tai, kaip ji stovi ant bangos. Ji atlaikė. Mes supasavome. Buvo galima sukti Palangos link, atviros jūros link, vėl sukti Klaipėdos link, ir taip vingiais plaukti. Tik tas plaukimas vingiais reikalauja jėgų",- pasakojo jis.
Buriuotojai apskaičiavo, kad šitas laivas per vieną parą nuplaukia 50 jūrmylių nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pasak K. Oginsko, buvęs "Amelios" šeimininkas ir tarp šcherų neplaukiojo tokiu stiliumi, kokiu jie plaukė atviroje jūroje.