Jūreivystės mokykla "atsikando" jachtos

1990 metais pastatytos 12 m ilgio jachtos "Litas" pradinė kaina - 30 tūkst. Lt. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila sako, kad laivas parduodamas už automobilio kainą.

Lietuvos bankas jachtą "Litas" mokyklai už simbolinę kainą pardavė 2007-aisiais. Jos būklė buvo pakenčiama, tačiau po kurio laiko prireikė remonto, o tai pareikalavo lėšų. Be to, teko samdyti kapitoną, bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" mokėti už jachtos stovėjimą Pilies uostelyje ir t. t. Negana to, daugelis buvo nepatenkinti. Kapitonas norėjo didesnės algos, studentai pageidavo būti aprūpinti maistu ir t. t. Taigi išlaidų jachta reikalavo daug, o naudos davė mažai. Ieškota išeities.

Pernai "Litas" buvo perduotas naudotis Osvaldo Kudzevičiaus vadovaujamam jaunimo sporto klubui "Ostmarina". Pasibaigus sezonui vėl iškilo poreikis jachtą paremontuoti, o O. Kudzevičiaus pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad ja plaukė 4 studentai ir 90 svečių. Vėlgi mokyklai tai naudos nedavė.

Pasiūlymų iš mokyklos direktorato, kaip būtų galima panaudoti jachtą "Litas" studentų naudai, nesulaukta.

Padaryta klaida

Jūrininkų rengimui keliami gana dideli tarptautiniai reikalavimai, pavyzdžiui, laivo vandentalpa turi būti ne mažesnė kaip 500 t, praktikai vadovauti gali tik profesionalaus jūrininko diplomą turintis žmogus ir t. t. Suprantama, jachta "Litas" kaip mokomoji jūrininkų priemonė taip pat buvo netinkama.

"Turint omenyje jūrinę praktiką, plaukiojimo jachta vertė - nulinė, tai daugiau pramogos dalykas, skirtas keliems išrinktiesiems. Manau, padarėme klaidą perimdami jachtą iš banko", - sakė V. Senčila.

Ir vis dėlto "Litas" buvo vienintelis "gyvas" mokyklos turimas laivas.

Jalams nėra vietos

Direktoriaus teigimu, mokyklai reikia jalų (irklinės valtys, kurių įgulos - 8 žmonės, o 6 iš jų - irkluotojai), kuriais gali plaukti po 8-10 žmonių. "Reikėtų, kad laivu galėtų pasinaudoti ne keli žmonės savo malonumui, o visas pirmas kursas, 100-150 studentų, turėtų galimybę pajausti vandenį, vėją, supimą", - mano V. Senčila. Beje, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kartu su Palangos miesto savivaldybe buvo parengusi projektą, skirtą Šventosios buriavimo mokyklos atkūrimui. Ne jachtos, bet jalai būtų buvę laikomi Palangos savivaldybei priklausančioje Šventosios uosto dalyje.

Tačiau paraiška įgyvendinti tokį projektą buvo atmesta. V. Senčila sako ir dabar neatsisakąs jalų įsigijimo idėjos. Jo teigimu, pinigai šiuo klausimu vaidintų tik antraeilį vaidmenį. Svarbiausias dalykas - nėra vietos, kur tuos jalus laikyti. Jeigu mokykla gautų vietą prie vandens, ji pasirūpintų ir jalų nuleidimo į vandenį įranga, pastatytų angarus, įrengtų mokymo klasę ir kt.

Ta mokymo baze galėtų pasinaudoti ir moksleiviai. Šiuo klausimu kalbėta ir su Klaipėdos miesto savivaldybės, ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais. Žinia, buvo žadėta pietinėje uosto dalyje statyti valčių prieplauką, kurioje turėjo įsikurti ir vaikų buriavimo mokykla "Suominis". Galbūt ten būtų atsiradę vietos ir jūreivystės mokyklos jalams.

Deja, šio projekto, kur jau ir statybos darbų rangovas buvo parinktas, įgyvendinimas sustabdytas. Mat Vyriausybei priėmus nutarimą, pagal kurį ir Uosto direkcija 50 proc. pelno, t. y. 34 mln. Lt, turi pervesti į šalies biudžetą, pastaroji pirmiausia atsisakė vadinamųjų socialinių projektų, kurie vargu ar atsipirktų.