Jūrinės tradicijos: studentai dainuoja šantes

Jūrinės tradicijos: studentai dainuoja šantes

Daugelyje jūrinių valstybių dar ir dabar yra dainuojamos šantės (jūrininkų darbo dainos), atsiradusios burinio laivyno epochoje. Gerbdami senas jūrininkų tradicijas jas dainuoja ir prityrę kapitonai, ir studentai.

Antradienį sausakimšoje Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje vyko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jūrinio vaikinų choro, vadovaujamo Redos Dubikaltytės, koncertas "Vėjų ir burių dainos".

Vaikinai atliko kelias populiarias mūsų krašte mažai žinomas, tačiau pasaulio vandenynuose plačiai skambėjusias "shanty" - banginių medžiotojų, ilgo virvės traukimo, vandens pumpavimo, inkaro kėlimo, piratų, laisvalaikio, jūrinę merginų (be abejo, buvo pasitelktos į pagalbą ir merginos) ir šiuolaikinę jūrinės tematikos dainą.

Scena buvo papuošta jūrinės tematikos elementais, ekrane buvo rodomi jūrininkų darbo vaizdai, vaikinai ne tik dainavo, bet ir atliko tam tikrus judesius. Kiekviena daina buvo pristatoma. Lietuviškų šantės dainų nėra žinoma, tad jos buvo dainuojamos anglų kalba.

Šantės - tai išskirtinai jūrinės, burlaivių epochoje laivuose dirbusių žmonių dainos, padėjusios palaikyti darbo tempą, ritmą, o kai kada ir nuotaiką. Pasakojama, kad laivuose būdavo ir vadinamasis šantėmenas, turėdavęs laive privilegijų, pavyzdžiui, vienu laikotarpiu jam apskritai nereikėdavo dirbti darbų, jo pagrindinė funkcija būdavo tinkamai užvesti dainą ir stebėti darbo eigą. Jeigu jis dirbdavo, tai ne visu krūviu.

Kad lengviau būtų dainuoti nepertraukiamo ritmo inkaro kėlimo dainas, žodžiai būdavę išraižyti ant denio. Laisvalaikio dainos būdavo dainuojamos vakarais po visų darbų. Jose atsispindėdavo namų ilgesys ar žiaurus darbdavio elgesys.

Iš kur kilo pavadinimas "shanty", tiksliau nėra žinoma. Populiariausia versija - iš prancūzų žodžio "dainuoti". Sakoma, kad tų dainų aukso amžius buvo XIX a. vidurys medinių laivų ir geležinių vyrų epochoje.

Didingiems burlaiviams užleidus vietą modernesniems laivams, nebėra galimybės išgirsti originaliai jūroje atliekamų šio žanro dainų, tačiau jūrininkai jas prisimena, dainuoja ir saugo tikrų jūrinių dainų tradiciją. Jas dainuoja ir chorai, netgi vyksta festivaliai.

"Šantes dainuoja tik išgėrę jūrininkai ir tik dirbdami, - juokavo pirmoje eilėje tarp žiūrovų sėdėjęs tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris. - Tai tokios dainos, kurios padeda išlaikyti darbo ritmą ar inkarą traukiant, kai dar buvo mediniai brašpiliai, ar valtį nuleidžiant. Jos padėdavo dirbti."

Anot kapitono, šantes dainuodavo anglų, prancūzų, olandų jūrininkai. Beje, pastarieji ir dabar jas dainuoja. Yra suburti suaugusių žmonių kolektyvai, kurie jas dainuoja ir jaučia malonumą. "Labai gražu, kad buvę jūrininkai renkasi vakarais į repeticijas. Žodžių nemoka, dainuoja iš lapelių ir džiaugiasi, o po to išgeria alaus bokalą", - pasakojo S. Šileris apie olandus.

Paklaustas, kaip vertina Lietuvos aukštosios jūreivystės vaikinų choro atliekamas šantes, jis atsakė: "Jie jūreiviai, ne muzikos akademijos studentai. Svarbu, kad dainuoja, kad užsiima senosios jūrinės kultūros išlaikymu."

Sidebar placeholder