Tad Lietuva ir toliau lieka bene vienintelė šalis, turinti dienpinigius - sovietinę apmokėjimo už darbą sistemą. O ir jūrininkų nuotaikos darosi gana pesimistinės - esą kam čia dar ko nors siekti, kai vis tiek jau Lietuva nebeturi net laivyno.
Ginklai dar nesudėti
LJS šiuo metu vienija apie 1 500 aktyvių jūrininkų, mokančių mokesčius, turi ir pensinio amžiaus žmonių, taigi iš viso - apie 2,5 tūkst. narių. P. Bekėža sako, kad LJS dar nepasiduoda. Ji sieks, kad jūrininkų dienpinigių klausimas būtų įtrauktas į partijų programas.
Lietuvos jūrų kapitonai viliasi, kad jų normaliomis pensijomis pasirūpins Europos jūrų kapitonų asociacijų konfederacija. Šį klausimą planuojama kelti europiniu lygiu.
Tačiau, pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, jeigu kieno nors pensijos ir mažos, tai ne kapitonų, o eilinių jūrininkų.
"Ar dar jūrininkai tiksi gauti normalias pensijas? Visi gi išvažiuoja iš Lietuvos, kas jas mokės?" - juokavo jis.
"Prasideda naujas problemos sprendimo raundas. Į susitikimus kviečiasi įvairios partijos, bandau įtikinti, kad jūrininkų klausimą įrašytų į savo programas, kad paskui būtų galima reikalauti", - sakė P. Bekėža.
Paklaustas, kodėl per tiek metų vis dėlto nieko nepadaryta, atsakė: "Žmonės, išrinkti į Seimą arba pagal partinius sąrašus tapę viceministrais, neturi jokio supratimo apie jūrinį verslą, bet imasi jam vadovauti."
Užsienyje dirbantys rūpinasi patys
Pasak P. Bekėžos, užsienyje dirbantiems jūrininkams Lietuvoje nėra privalomo "Sodros" mokesčio, todėl jie, norėdami gauti pensiją, turi pasirūpinti patys - patys mokėti "Sodrai" ar kaupiamiesiems fondams. Būna atvejų, kai jūrininkai apskritai niekur mokesčių nemoka, tad jie, pasak LJS pirmininko, gali apskritai likti be pensijos.
Vienas kapitonas po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo daugiausia dirbo užsienio laivuose ir "Sodrai" nieko nemokėjo. Atėjo metas eiti į pensiją, iškilo problema. Laimei, sovietmečiu buvo šiek tiek uždirbęs, tačiau vis tiek jam buvo skirta pati mažiausia pensija, nes neturėjo reikiamo darbo stažo, o įmokos "Sodrai" buvo nedidelės. Todėl net būdamas pensininkas dar plaukiojo laivais, gerai dar, kad gavo darbą, nes iš tokios pensijos išgyventi tiesiog negali. "Vienas jaunas vyras neteko kojos, nebegalėjo apskritai dirbti jūroje, kitas - akies, bet nebuvo mokėję "Sodrai", gaila, bet niekuo negalima jiems padėti", - apgailestavo LJS pirmininkas.
"Užsienio, bet ne Europos Sąjungos laivuose dirbantys jūrininkai turi savanoriškai mokėti arba "Sodrai", arba daryti įmokas kaupiamuosiuose fonduose. Priešingu atveju normalios pensijos tikėtis neverta. Be to, jeigu nutiks nelaimė, jie negaus jokių išmokų, jeigu nebus nieko mokėję "Sodrai" ar kaupiamajam fondui. "Šiuo atveju jūrininkai patys kalti, kad nepasirūpina savo ateitimi, nėra ko kaltinti. Beje, dar reikia turėti omenyje, kad netrukus bus reikalaujama turėti ne 31, o 35 metų darbo stažą. Jo neturint mažėja ir pensijos išmokos", - aiškino P. Bekėža.
Kitas dalykas - Lietuvos jūrininkai, dirbantys Lietuvos laivuose. Jūrininkų apmokėjimo už darbą sistemoje dar iš sovietinių laikų yra likę dienpinigiai, už kuriuos darbdavys nemoka "Sodrai" jokių įmokų. Už jūrininką "Sodrai" mokama tik nuo maždaug 60 proc. jo atlyginimo. Kai kuriose privačiose kompanijose jūrininkų dienpinigiai sudaro net 50 proc. Kadangi darbdavių įmokos "Sodrai" nėra labai didelės, todėl jūrininkai gauna labai mažas pensijas.
Pasak P. Bekėžos, dienpinigių jau seniai nebėra net Rusijos laivuose. "Likome tik mes vieni kaip kokie dinozaurai. Manau, kad dienpinigiai yra tas pats, kas atlyginimų mokėjimas vokeliuose. Kol jūrininkai jauni, į tai nekreipia dėmesio, o paskui nesupranta, kodėl jų pensijos tokios mažos, nors tiek daug uždirbdavo, ir ateina pas mus aiškintis", - sakė LJS pirmininkas.
Nieko nebuvo daroma?
Buvo parengtas įstatymas, numatęs, kad laivų savininkai turi mokėti už jūrininkus iki 2,5 koeficiento asmens draudžiamųjų pajamų, o Vyriausybė pridėti iš biudžeto, kad koeficientas siektų iki 5. Pasak P. Bekėžos, jūrininkų, dirbančių Lietuvoje, klausimas dėl socialinio draudimo ir pensijų būtų buvęs išspręstas, tačiau įstatymą vetavo tuometinis prezidentas Valdas Adamkus, o Seime pritrūko dviejų balsų, kad veto būtų atmestas.
"Jeigu per tuos visus nepriklausomos Lietuvos metus laivų savininkai būtų po truputį mažinę dienpinigių sumą, būtų didėjusi darbo užmokesčio dalis ir įmokos "Sodrai" ir dabar jau būtume panaikinę dienpinigių sistemą. Tačiau laivų savininkai jūrininkų pensijų sąskaita gauna didesnį pelną, tad nenori to daryti. Vyriausybę, Seimo narius jie gąsdina, kad jeigu dienpinigiai bus pervesti į mėnesinį pareiginį atlyginimą, jie savo laivuose pakeis Lietuvos vėliavą į vadinamąją patogią ir laivų su Lietuvos vėliava neliks. Seimas nusprendžia, kad verslo negalima žlugdyti ir taip viskas vėl prasideda iš pradžių. Kai prasidėjo krizė, to klausimo nekėlėme, nes situacija Lietuvoje buvo gana sunki. Prieš praėjusius Seimo rinkimus vėl bandėme atkreipti dėmesį į problemą. Buvome pasiekę, kad į Vyriausybės programą buvo įtrauktas jūrininkų atlyginimų sutvarkymo klausimas, tačiau jis neišspręstas iki dabar. Rašėme raštus ir susisiekimo ministrui, ir premjerui, problemą išdėstėme ir Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai, tačiau niekas nejuda į priekį", - aiškino LJS pirmininkas.
Kapitonai eis tarptautiniu keliu
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius sako, kad kapitonų pensijų klausimą, kad ji būtų "žmogiška", ketina kelti Europos jūrų kapitonų asociacijų konfederacija (CESMA), kurios narė yra ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacija, ir ISMA, Tarptautinė jūrų kapitonų asociacija. Vienas iš siūlymų - minimali pensija kapitonams, kurie yra išdirbę 20 ir daugiau metų, turi būti kaip Airijoje - bent 1 200 eurų. Tiesa, šios organizacijos nesutaria su Tarptautine transporto darbuotojų federacija (ITF).
"Dar negavau pranešimo, kas konkrečiai nuspręsta. Nemažai kapitonų dirba pagal kontraktus. Norima, kad šis klausimas tose valstybėse, kuriose dirbo kapitonai, kuriose kažkokie mokesčiai buvo mokami, būtų sprendžiamas bendrai. Kitaip sakant, bandoma ieškoti galų ir rasti galimybių padidinti pensijas. Ketinama kreiptis į Europos Komisiją. Prašiau mūsų Rolando Pakso pasidomėti, ką šiuo klausimu mano Europos jūrinio transporto komiteto nariai. Žadėjo informuoti. Judėjimas prasideda, tad jeigu ne mums, tai gal mūsų anūkams iš to bus naudos. Klausimas lengvai nebus sprendžiama, nes daugelis žmonių įvairiose šalyse priešinsis tam, kad jūrininkai būtų išskiriami", - sakė J. Liepuonius.
Išeiti iš rato nepavyko
Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius
Yra dar tų jūrininkų Lietuvoje, ir jūrinis sektorius veikia. Gaila, ne todėl, kad "Laivininkystė" bankrutavo, pasaulyje ne tokios kompanijos bankrutuoja, bet kad jos vietoje nieko neatsiranda. Tai didesnė bėda. Kol kas pasaulinės laivybos sąlygos nė kiek nepagerėjo, juntama stagnacija. Kai kurios laivybos kompanijos bankrutuoja, kai kurios jungiasi į konsorciumus, stengiasi kaip nors išgyventi.
Kai kuriose šalyse laivynai gauna valstybės paramą, nes stengiamasi juos išsaugoti, kad visi laivai nepradėtų plaukioti su Liberijos, Panamos ar Honkongo vėliavomis. Lietuva irgi svarstė klausimą, ar nereikėtų įsteigti antrą Lietuvos jūrų laivų registrą, kuris galbūt išspręstų nemažai problemų. Tačiau didelis klausimas, ar ji galėtų konkuruoti pasaulyje ir ar apsimoka tai daryti dėl kelių tūkstančių žmonių, nes tos struktūros išlaikymas irgi kainuoja. Manau, dabar Lietuvos laivuose dirba tik apie 1 000 jūrininkų.
Pensijų klausimas yra kur kas gilesnis nei atrodo. Jūrininkų sąjunga jį nuolatos kelia, jis aktualus, suprantu žmonių poziciją. Bet jeigu neliks dienpinigių, neliks ir kam dirbti. Juk bet kuriam darbdaviui tokiu atveju reikėtų sąnaudas padidinti mažiausiai 20-30 proc. O darbdavys visada skaičiuoja, kiek jam kainuoja laivų įgulų išlaikymas, ir renkasi tą šalį, kur tai daryti galima pigiau.
Jeigu nenorime, kad panaikinus dienpinigius neliktų ir Lietuvos laivyno, reikalinga valstybės pagalba. Tada klausimą reikia derinti su Briuseliu, ir užsisuka ratas, iš kurio išeiti mums nepavyksta. Pašūkauti, žinoma, galima. Bet politikams tai per mažas kąsnelis.
Klausimas labai jautrus ir vargu ar čia galima kalbėti apie kokius nors vokelius. "Sodros" sistema labai sudėtinga ir daugelyje šalių yra skirtinga. Latviai yra pasidarę "lubas", tad laivybos kompanija moka mokesčius nuo mažesnės sumos ir vargu ar jiems valstybė grąžina tas įmokas. Jeigu ir mes padarytume "lubas" ir negalvotume apie kompensavimą, tai pensijų sąskaita irgi sutaupytume sąnaudas.
Kas rūpinasi Lietuvos jūrininku, dirbančiu Panamos vėliavos laivuose? Ar tai šaliai svarbu, kad jis gautų pensiją? Kas moka mokesčius už filipiniečius? Gal patys jūrininkai turėtų pradėti sukti galvas, kad ne viską reikia žmonoms atiduoti, o rūpintis ir pensija. Manau, reikalinga gilesnė diskusija šiuo klausimu, nereikėtų pasiduoti populizmui.
Rašyti komentarą