Įstatymų verpetuose
Rytoj Uosto direkcijoje vyks pasitarimas dėl siūlomų Lietuvos prekybinės laivybos įstatymo pataisų. Kodėl su jomis nesutinka Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS)?
Po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 11 str. 2-oje dalyje buvo teigiama, kad laivo įgulą, įskaitant kapitoną ir kapitono vyriausiąjį padėjėją, turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai ES valstybių narių piliečių ar nuolatinių Lietuvos gyventojų, kad laivo kapitono ir kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik LR piliečiai.
Tačiau stojimo į ES sutarties 39 str. numato laisvą darbuotojų judėjimą ES teritorijoje ir įsidarbinimą. Todėl ES vis reikalauja, kad Lietuva pakeistų tą minėto įstatymo dalį.
Pernai kovo 23 d. Lietuva gavo Europos Komisijos oficialų įspėjimą dėl pažeidimo, susijusio su minėto įstatymo 11 str. Jau praėjo beveik metai, o šiuo klausimu nepasistūmėta į priekį.
Siūloma pataisa
Pataisos projektą pateikė Susisiekimo ministerija. Joje siūloma įrašyti "... ne mažiau kaip 2 trečdaliai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos konfederacijos piliečių ar nuolatinių Lietuvos gyventojų. Laivo kapitono ir jo vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos konfederacijos piliečiai".
LJS šiuo klausimu pasisakė jau ne kartą. Dar 2005 m. ji rašė raštą Europos Komisijai, išdėstė savo argumentus, kodėl nesutinka su tuo, kad kapitonas ir jo padėjėjas nebūtinai turi būti Lietuvos piliečiai, remdamasi ne tik ES teisės aktais, bet ir priimta tarptautine jūrų teisės konvencija, kitais dokumentais. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo visuose Lietuvos teisės aktuose buvo nurodoma, jog laivo kapitonas turi būti tik Lietuvos pilietis. Reikalavimai kapitonui yra patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu.
Dėl to, kad Lietuvos laivuose dirbtų Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiai, LJS neprieštarauja, nes prisidėtų tik Norvegija ir Šveicarija bei šalys, neįstojusios į ES, bet priklausančios Europos ekonominei erdvei. Visose jose galioja didžioji dauguma ES teisės aktų.
LJS nesutinka su tuo, kad nebūtų įrašoma, jog laivo kapitonas ar jo vyriausiasis padėjėjas gali būti tik Lietuvos pilietis.
O valstybės funkcijos?
Pirma. 2003 m. rugsėjį Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Organizacijos 1982 metų Jūrų teisės konvenciją. Jos 91 str. reikalauja, kad valstybę ir laivą sietų tikri ryšiai. Tai yra jeigu laivas plaukioja su Lietuvos vėliava, jis turi priklausyti arba valstybei, arba jos piliečiui, arba jos kompanijai. Be to, kapitonas turi būti laivo vėliavos valstybės pilietis, o pats laivas registruotas toje šalyje.
Antra. Kitas minėtos konvencijos straipsnis reikalauja, kad kiekviena valstybė, remdamasi savo vidaus teisės normomis, įgyvendintų jurisdikciją kiekviename su jos vėliava plaukiojančiame laive.
Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, kapitonas ir kapitono vyriausiasis padėjėjas turi būti Lietuvos piliečiai todėl, kad laive kapitonas (jam negalint - vyr. padėjėjas) vykdo Lietuvos valstybinių institucijų funkcijas. Pavyzdžiui, esant reikalui gali sutuokti, įvykus nusikaltimui, pažeidus Baudžiamąjį kodeksą atlikti tyrimą ir t. t.
"Jeigu laive bus pasamdytas kapitonu kitos šalies pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, kaip jis vykdys Lietuvos konstitucinius reikalavimus?" - klausia LJS pirmininkas.
Senosios šalys "apsidraudė"
P. Bekėžos teigimu, dar dabar ir Vokietijoje, ir Portugalijoje, ir Ispanijoje, ir Prancūzijoje (nors pastarosiose dviejose šalyse jau kalbėta apie galimus pakeitimus) ir kai kuriose kitose senosiose jūrų valstybėse įvairiais būdais daromos kliūtys, kad kitos šalies, o ypač neseniai į ES įstojusių šalių pilietis negalėtų būti jų laivo kapitonu.
"Buvo numatyti 5 ir 10 metų laikotarpiai, po kurių ES bus laisvas judėjimas ir įsidarbinimas. Įstojimas į ES mums to neužtikrino. Senosios valstybės stabdė mūsų judėjimą", - sako LJS pirmininkas.
Lietuvos kapitonai nepageidaujami
Lietuva - jūrininkus tiekianti valstybė. Pasak P. Bekėžos, iki įstojimo į ES beveik 5 tūkst. Lietuvos jūrininkų dirbo ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių vėliavų laivuose. Dabar ten jų masiškai sumažėjo, nes už Lietuvos jūrininkus reikia mokėti socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Mūšų šalies jūrininkai pabrango, tad ES šalių laivuose pradėti samdyti jūrininkai iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Rusijos, Ukrainos, kurios nėra ES narės.
Net iki įstojimo į ES Lietuvos kapitonui užimti, sakykime, Vokietijos ar Norvegijos laivo kapitono vietą, turint omenyje ne antrojo registro ar laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, o pirmojo registro nacionalinio laivyno laivus, beveik neįmanoma. Situacija nepasikeitė ir dabar. Taigi užsienietis gali dirbti kapitonu tik antrojo registro NIS laivuose, bet ir tai jis turi išlaikyti įvairius egzaminus, mokėti, pavyzdžiui, norvegų kalbą, žinoti tos šalies Konstituciją, įvairius teisės aktus, kad esant reikalui galėtų vykdyti kai kurias Norvegijos valstybės funkcijas.
Ministerija nieko nepadarė
"Jeigu būtų kalbama ne apie Lietuvos vėliavos laivus, o ES vėliavos laivus ir jos piliečius, tai pagal minėtą JT jūrų teisės konvenciją taip galėtų būti. Mes galbūt galėtumėme pritarti tokiai pataisai, jeigu Lietuvos įstatymuose būtų numatyti stabdžiai, pavyzdžiui, Lietuvos teisės aktai ar Prekybinės laivybos įstatymas reikalautų iš užsienio kapitonų mokėti lietuvių kalbą, žinoti Lietuvos konstituciją, teisės aktus, kapitonų diplomus pasitvirtint Lietuvoje. Apie tai kalbėta jau anksčiau, tačiau Susisiekimo ministerija iki šiol nieko nepadarė", - "Vakarų ekspresui" sakė LJS pirmininkas.
Šis klausimas pernai pavasarį svarstytas Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje, Ekonomikos komitete. Ten buvo išsakyti LJS reikalavimai, kuriems pritarė raštu ir Jūrų kapitonų klubo nariai. P. Bekėžos teigimu, tada tokiai pataisai nebuvo pritarta, ji buvo grąžinta atgal Susisiekimo ministerijai, turėjusiai dar padirbėti. Praėjus 6 mėnesiams ministerija, LJS pirmininko teigimu, vėl iš naujo pateikė praktiškai tą patį pataisos projektą.
Grąžinta patobulinti
Šiemet sausio 11 d. Seimo plenariniame posėdyje pataisa buvo svarstoma, tačiau Seimas grąžino ją iniciatoriams patobulinti.
Užtat vasario 1-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje susisiekimo viceministro Česlovo Šikšnelio iniciatyva šaukiamas pasitarimas, kuriame dalyvauti kviečiami Lietuvos saugios laivybos administracijos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Įgulų formavimo įmonių asociacijos, LJS, Jūrų kapitonų klubo ir Uosto direkcijos atstovai.
P. Bekėžos teigimu, LJS nepritars pataisai tol, kol į įstatymą nebus įtraukti saugikliai, pavyzdžiui, nurodytos kapitono teisės ir pareigos. Kodėl baiminamasi, kad nebūtų patvirtinta dabar siūloma pataisa? "Prie ES prisijungė Rumunija, Bulgarija. Pas mus atlyginimai, ko gero, geresni, nei tose šalyse. Jų jūrininkai sudarys mums daug didesnę konkurenciją. Lietuvoje rengiamas jaunimas turės ieškotis darbo užsienyje ir bandyti įsidarbinti laivuose, plaukiojančiuose su "patogiomis" vėliavomis. Ten Lietuvos jūrininkas taps kapitono antruoju padėjėju, o kas toliau? Netgi AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" - neprivati kompanija, jeigu bulgarus ar rumunus tenkins mažesnis atlyginimas, mieliau samdys juos. Žinoma, vokiečiai ar anglai mums ne konkurentai, nes tose šalyse atlyginimai yra gerokai didesni. Kitos valstybės susitvarkė, pavyzdžiui, Ispanijoje neseniai pakeistas įstatymas, bet ispanai susidėjo saugiklius. Nyderlandų laivo kapitonas gali būti ir užsienietis, bet saugikliai tokie, kad juo praktiškai neįmanoma tapti. Kodėl mes to negalime padaryti?", - stebėjosi LJS pirmininkas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą