Jūrininkų sąjungai nerimą kelia kai kurie belgų studijos punktai

Aliarmas

Lietuvos jūrininkų sąjunga nepritaria kai kuriems Belgijos kompanijos atliekamos Lietuvos laivybos politikos studijos punktams. Ji baiminasi, kad po kurio laiko Lietuvos jūrininkai gali atsidurti gatvėje, kad Lietuva gali tapti vadinamosios pigios vėliavos šalimi.

Tai buvo pareikšta praeitą pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos atstovas Viktoras Rylskovas.

Belgų mokslininkų pateikti skaičiai rodo, kad apie 5 tūkst. Lietuvos jūrininkų, dabar dirbančių užsienio laivuose, per metus gauna 223 mln. Lt pajamų. 64 mln. Lt jie išleidžia užsienyje, o 159 mln. Lt atveža į Lietuvą. Visos Lietuvos su laivyba susijusios verslo įmonės per metus gauna tik apie 170 mln. Lt pajamų. Vadinasi, panašiai uždirba ir laivininkystės bei kitos įmonės ir jūrininkai. Todėl kai kurie pačių belgų pateikti pasiūlymai LJS yra nesuprantami.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) atstovai mano, kad LJS be reikalo kelia aliarmą.

Birželio pradžioje Belgijos kompanija "Policy Research Corporation" Susisiekimo ministerijai pateiks išsamią Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros studiją "Naujos laivybos politikos plėtra ir įgyvendinimas". Jos tikslas - padėti Vyriausybei numatyti žingsnius, užtikrinančius tolesnę Lietuvos laivybos sektoriaus plėtrą bei konkurencingumą Europos Sąjungoje (ES) ir už jos ribų. Plėtra numatoma iki 2014 metų.

Grėsmė nuliniam tarifui

Gegužės 10 d. įvyko susisiekimo ministro įsakymu sudaryto priežiūros komiteto posėdis. (Komiteto pirmininkas - Susisiekimo ministerijos sekretorius Alminas Mačiulis. Tarp komiteto narių yra ir P. Bekėža, ir LLSA prezidentas Vytautas Lygnugaris, ir profesorius Vytautas Smailys, ir Lietuvos jūreivystės direktorius Viktoras Senčila.) Jame buvo pristatyta belgų studija.

Belgai pateikė tris laivybos politikos Lietuvoje plėtros scenarijus: 1) esamos padėties tęstinumas, 2) teigiamas ES patirties įgyvendinimas, 3) nacionalinė jūrų politika. Kiekvienam scenarijui numatytos įgyvendinimo kryptys. Daugiausia komiteto narių pritaria antrajam scenarijui, LLSA - trečiam.

Pasak P. Bekėžos, LJS belgų studijoje nepriimtina tai, kad iškovotam visų jūrininkų, nepaisant to, su kokios šalies vėliava plaukiojančiame laive jie dirba, pajamų neapmokestinimui kyla pavojus. Remdamiesi Lietuvos laivų savininkų pasiūlymu belgai siūlo ateityje peržiūrėti nulinio pajamų mokesčio variantą atsižvelgiant į tai, su kokios šalies vėliava plaukiojančiame laive dirba Lietuvos jūrininkai. P. Bekėža teigia, jog tol, kol Lietuvos laivų savininkai nesuteiks tiek darbo vietų, kiek Lietuvoje yra jūrininkų, tol negalima svarstyti jūrininkų pajamų apmokestinimo priklausomai nuo to, kokiuose laivuose jie dirba. Kol kas su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose tedirba tik vienas trečdalis Lietuvos jūrininkų, o du trečdaliai - su užsienio šalių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose.

Jūrininkus - iš trečių šalių

Be to, belgų studijoje siūloma ateityje palengvinti esamus apribojimus, susijusius su jūrininkų tautybe juos įdarbinant, bei apribojimus dėl kapitonų tautybės. Pasak P. Bekėžos, pernai LLSA siekė pataisos Prekybos laivybos įstatyme, kad Lietuvos laivuose dirbtų tik 25 proc. Lietuvos ir ES jūrininkų, o 75 proc. galėtų būti kitų šalių piliečiai, t. y. trečių šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Ukrainos, kurių darbo jėga pigesnė. LJS tam pasipriešino, ir dabar įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos laivuose turi dirbti ne mažiau kaip du trečdaliai ES šalių jūrininkų, kad kapitonas ir vyr. kapitono padėjėjas turi būtų Lietuvos piliečiai. LJS mano, jog Lietuvos laivų savininkai norėtų samdyti iš trečių šalių pigesnę darbo jėgą. Belgai yra įpareigoti remdamiesi atlikta studija parengti trumpą keliolikos puslapių programą. Ji bus svarstoma nacionaliniame plėtros komitete, pateikta Vyriausybei tvirtinti. Jeigu programoje bus įteisintos tokios naujos Lietuvos laivybos politikos kryptys, laivų savininkai vėl galės reikalauti keisti įstatymus. Iškyla grėsmė, kad Lietuvos jūrininkai jos laivuose neteks darbo, gali būti išvaryti į gatvę. Už trečių šalių jūrininkus darbdaviams nereikės mokėti socialinio draudimo, tai jiems naudinga, jie galėtų didinti savo pelną.

Kryptis - patogi vėliava

Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų 1982 m. jūrų teisės konvenciją. Joje teigiama, kad kiekviena valstybė nustatyto sąlygas, kuriomis ji suteikia nacionalinę priklausomybę laivams. Valstybę ir laivą turi sieti tikri ryšiai. Tai yra laivas turi priklausyti valstybei, jos piliečiams arba kompanijai, jis turi būti registruotas toje valstybėje, laivo kapitonas būti tos valstybės pilietis.

Lietuvos prekybos laivybos įstatyme jau yra nuostata, kad Lietuvos laivų registre laivus registruoti gali LR pilietis ir Lietuvoje įregistruota įmonė. Vadinasi, tai gali būti ne Lietuvos kompanija. Jeigu dar būtų priimti pasiūlymai ir dėl kapitono bei įgulos laisvo samdymo, kyla grėsmė Lietuvos vėliavai tapti pigia.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) politikos dėl patogios vėliavos pagrindinis principas: tikroji laivo nuosavybė ir kontrolės teisė turi priklausyti asmeniui, kurio nacionalinė priklausomybė nesiskiria nuo laivo vėliavos nacionalinės priklausomybės, jeigu skiriasi - toks laivas laikomas plaukiojančiu su patogia vėliava ir neatitinkančiu konvencinių reikalavimų. Jeigu valstybė leidžia laivus valdyti ir juose vadovauti kitos šalies piliečiams, laisvai samdyti darbo jėgą iš kitų šalių, tai taip pat yra patogios vėliavos požymis.

Pasak P. Bekėžos, jeigu bus įgyvendinti Lietuvos laivų savininkų pasiūlymai, kuriems pritaria belgai, vadinasi, Lietuva linksta į patogią vėliavą. Pirmininkas sako nematąs belgų įvardyto nacionalinės politikos scenarijaus, jeigu užsienio firma gali registruoti laivus Lietuvoje, laive gali dirbti užsienio šalies kapitonas ir visa įgula. LJS kviečia aktyviai pareikšti savo nuomonę šiais klausimais visos jūrinės visuomenės atstovus. Beje, belgų atliekamus tyrimus, nors ir nežymia dalimi, bet finansuoja ir LLSA, tad neatmetama galimybė, jog ji gali daryti įtaką.

Panašią studiją belgai atliko ir Olandijai, ir Vokietijai, tačiau situacija Lietuvoje labai skiriasi. Olandijos bei Vokietijos laivai plaukiojo su vadinamąja patogia vėliava. Jų tikslas buvo savo laivams sugrąžinti nacionalinę vėliavą. Tai pasiekta. Dabar jos turi daug daugiau laivų, nei laisvų jūrininkų. Joms aktualu jūrininkai iš kitų šalių. Lietuvoje laivyno beveik nebeliko, jūrininkų kur kas daugiau nei vietų jos laivyne.

Netenka darbo ES laivuose

Viktoras Rylskovas sako, kad, Lietuvai įstojus į ES, jos jūrininkai šiuo metu nebegali dirbti su Olandijos, Vokietijos, Anglijos ir kitų ES šalių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, todėl kad neišspręstas Lietuvos jūrininkų socialinių garantijų klausimas. Tų šalių laivų savininkai atsisako mūsų jūrininkų. Pavyzdžiui, į Norvegijos laivą atsisakyta priimti Lietvos įgulą, pasamdyta Lenkijos įgula, nes Lenkija ir Norvegija jau pasirašė dvišalę sutartį dėl socialinių garantijų. Tokias sutartis turi pasirašyti šalių socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra turi būti patvirtinta, kad jūrininkai mokės socialinio draudimo mokestį Lietuvoje. Iškilo grėsmė be darbo likti 10 proc. užsienio laivuose dirbančių Lietuvos jūrininkų. V. Rylskovas klausia, kur dirbs būsimieji Lietuvos jūrininkai, kurie dar tik studijuoja Lietuvos jūreivystės kolegijoje ir kitose mokymo įstaigose, jeigu Lietuva linksta į patogios vėliavos politiką. Negi Lietuvoje išnyks jūrininko profesija? Jeigu bus leidžiama visus jūrininkus samdyti iš užsienio, tada sumažės poreikis rengti savo kadrus.

LJS nuogąstavimai nepagrįsti

LLSA vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigia, kad studija "Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas" įvertina ne tik nacionalinės laivybos padėtį ir priemones, kurias būtina atlikti esamuoju laiku, bet ir veiksnius, kurie tolesnėje perspektyvoje lems nacionalinės laivybos raidą.

Pasak jo, studijoje pabrėžiama, kad dėl narystės ES Lietuvos ekonomika, pragyvenimo lygis ir atitinkamai darbo užmokestis ženkliai augs. Prognozuojama, kad atlyginimai ES naujosiose narėse didės sparčiau, nei senosiose. Ateityje skirtumai tarp laivybos kompanijų darbo išlaidų Olandijoje ir Lietuvoje (sumažinus socialinius mokesčius jūrininkams Lietuvoje) išsilygins. Prognozuojant, kad bus 2,5 procentų atlyginimo augimo skirtumas palyginti Lietuvą ir Olandiją, studijoje atkreipiamas dėmesys, kad socialinių mokesčių sumažinimas bus efektingas apie 6 metus. Todėl studijoje akcentuojama, kad socialinių mokesčių mažinimas nebus vienintelis veiksnys, ateityje užtikrinantis nacionalinės laivybos konkurencingumą.

Taigi Lietuvos laivų savininkai sako, kad norime to, ar ne, ekonominė realybė vers laivybos kompanijas ateityje svarstyti jūrininkų iš trečiųjų šalių įdarbinimo klausimą.

Lietuvos laivų savininkų asociacija mano, kad Lietuvos jūrininkų sąjungos nuogąstavimai dėl užsieniečių įdarbinimo vietoj Lietuvos piliečių yra visiškai nepagrįsti ir pareikšti ne laiku. "Suprantama, tolimoje ateityje mes turėsime diskutuoti ir sutarti dėl principinių nuostatų šiuo klausimu, tačiau dabar aktualiausias klausimas - socialinių mokesčių jūrininkams mažinimas. Tai darytų įtaką laivyno plėtrai ir darbo vietų jūrininkams kūrimui",- sako G. Kutka.

Beje, belgai siūlo mažinti jūrininkų socialinį draudimą valstybės sąskaita, kad jūrininkams būtų suteikiamos tokios pat garantijos, kaip ir kranto darbuotojams.

Dalia BIKAUSKAITĖ