Profesorius V. Rakutis įsitikinęs, kad Jūrų kadetų mokykla uostamiestyje gali išugdyti naujo tipo klaipėdiečius, sukurti ypatingą Klaipėdos mentalitetą. Tačiau pradžia sunki. Į šiemet nuo rugsėjo 1 d. pradėsiančią veikti naują mokyklą vaikai registruojami vangiai. Kol kas vietoje planuotų keturių penktokų klasių galima suformuoti tik dvi.
"Nemanome, kad įsteigti Jūrų kadetų mokyklą bus lengva, bet ar turime kitą alternatyvą? Laivyną jau sunaikinome, ir ne dėl ekonominių sunkumų, o todėl, kad neturime supratimo. Jo ir nebus, kol neišauklėsime jaunosios kartos", - mano V. Rakutis.
Jūros žmonės
Prisiminkime, kokios didžiulės visuomenės ir valstybės pastangos siekiant įgyvendinti jūrinę idėją buvo dedamos tarpukariu.
V. Rakutis, 30 metų vadovaujantis Lietuvos skautams, gerai pažįsta 11-15 metų vaikus, kurie yra itin imlūs įvairiems dalykams, nes dar nėra užsidarę savyje. Jo manymu, jeigu šiame amžiuje atsirastų toks jausmas kaip meilė jūrai, jis nedingtų ir vėliau. Beje, Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 mokyklų, turinčių panašų auklėjimo modelį kaip kadetų mokyklose, ir jose ugdomas valstybės elitas.
V. Rakutis yra XVIII a. istorikas, tyręs nedidelės Varšuvos kadetų mokyklos, išugdžiusios daug garsių karininkų ir poetų, veiklą. "Tai nepaprastai sėkminga mokykla, jai buvo skiriamas didžiulis dėmesys. Pavyzdžiui, karalius dovanojo biblioteką", - pasakojo jis.
Šiuo metu kuriamas jūrinės kultūros projektas, turėsiantis padėti žmonėms suprasti, kodėl pas mus kyla jūrinių problemų.
"Problemos nėra ekonominės prigimties. Jūra gimdo pinigus, o mes nesuprantame, kad tie dalykai tarpusavyje susiję. Lietuvos jūrų skautų, kurie kartais juokais pavadinami pelkių skautais, bėda ta, kad jie nesusieja savo veiklos su realiais Lietuvos poreikiais. Nejuokinga, kad Klaipėdoje beveik nėra jūrų skautų. Jų branduolys Kaune todėl, kad jūrinė kultūra prieš karą buvo jame. O Klaipėdoje jūrinės tradicijos daugiau ėjo per rusišką liniją. Aš pats studijavau Leningrado (dabar Sankt Peterburgas. - Aut. past.) aukštojoje jūreivystės mokykloje. Jau sovietmečiu buvo suprantama, kad laivyne trūksta lietuvių", - sakė profesorius.
Tokiais dalykais jis domisi jau seniai, nes jam, kai dirbo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos prorektoriumi, buvo pavesta sukurti Lietuvos jūrų karininkų sistemą. Dabar V. Rakutis yra gavęs užduotį padėti Lietuvoje atsirasti kadetų mokyklai. Jis yra iniciatyvinės grupės koordinatorius.
Nauda - naujo tipo klaipėdiečiai
Paklaustas, kokia nauda Klaipėdai, Lietuvai iš kadetų mokyklos, profesorius V. Rakutis atsakė, kad nauda būtų gauta negreitai, bet ji garantuota.
"Be abejo, dalis mokyklos auklėtinių patrauks galbūt į karo akademiją, galbūt į verslą, tačiau visi jie jaus sentimentus jūriniams dalykams ir natūraliai rems juos. Didžiausias pasiekimas, kurio mes galime tikėtis praėjus 20-30 metų nuo mokyklos veiklos pradžios, - Lietuvos Vyriausybės lygmeniu atsiras žmonių, suprantančių, kas yra jūra. Jeigu ši mokykla taps tikrai tokia, kokią mes įsivaizduojame, t. y. bus orientuota ne tik į socialiai remtinus žmones (jiems vietos privalo būti, bet jie neturi dominuoti) ir taps viena iš prestižinių uostamiesčio mokyklų, turėsime galimybę formuoti ypatingą Klaipėdos mentalitetą. Dabar joje dominuoja į miestą atvažiavę žemaičiai. Tai prigimtinė Klaipėdos miesto problema, nes jis atsirado 1945 metais, galima sakyti, nuo nulio. Mes labai tikimės, kad mokykla sukurtų naujo tipo klaipėdiečius", - samprotavo V. Rakutis.
Mokykla turi būti Klaipėdoje
Jūrų kadetų mokyklos įsteigimo idėja Lietuvoje gana sena. Garsiai apie tai pradėta kalbėti 2005-aisiais. 2006 m. Karinių jūrų pajėgų (KJP) kapeliono komandoro leitenanto Romualdo Ramašausko iniciatyva buvo atidaryta Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla.
Norėta ją padaryti nacionalinę, tačiau ji neturėjo bendrabučio, o Juodkrantėje vaikų pradėjo mažėti. 2014 m. šią mokyklą teko uždaryti. Tais pačiais metais kadetų idėja susidomėjo Šilutės savivaldybė.
Arvydas Piepalius, dimisijos kapitonas, KJP mokymo centro personalo rengimo specialistas, mano, kad strategiškai buvo galvojama neteisingai, nes tokia mokykla turi būti Klaipėdoje, o ne Juodkrantėje ar Šilutėje. V. Rakutis sako, kad idėja Juodkrantėje prie marių įrengti jūrinio rengimo centrą dar nėra mirusi. Juo galėtų naudotis vasarą visa Lietuva, bet jis priklausytų Klaipėdos jūrų kadetų mokyklai.
Ledai pajudėjo, rezultatas nedžiugina
2016 metais, kai buvo pertvarkomas Klaipėdos mokyklų planas, į jį buvo įtrauktas tokios mokyklos steigimo punktas, tam pritarė miesto Taryba. Tada dvejus metus buvo kuriama mokyklos koncepcija, kuri buvo patvirtinta 2018 metų rudenį.
Pagaliau šiemet ledai pajudėjo - uostamiesčio Ievos Simonaitytės mokyklos, kuri turėjo būti uždaryta, pagrindu, t. y. paimant mokytojus, iš KU perimtame pastate Sportininkų g. 13 šiemet bus atidaryta Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Prie mokyklos steigimo aktyviai prisideda Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, taip pat KJP ir KU. Taigi materialinė bazė ir mokytojai, kuriems buvo organizuojami specialūs seminarai, jau parengti. Paskelbtas ir 5 klasės moksleivių priėmimas.
A. Piepalius prisipažįsta šiek tiek nusivylęs, nes tiek jau metų kalbama apie tą mokyklą, tačiau norintieji joje mokytis penktokai registruojami vangiai. Šiuo metu, ko gero, susidarytų tik dvi klasės, o norima suformuoti keturias. Žinoma, iki rugsėjo pirmosios dar yra laiko.
"Manau, kad nusiminti neverta, nes naujas daiktas turi įsisukti ir įveikti tam tikrą kontrolinį laikotarpį. Jeigu mūsų komanda išlaikys tą išbandymą, mokykla gyvens. Jeigu moksleiviai, baigę Kadetų mokyklą, taps laivavedžiais arba sėkmingais verslininkais, jie ras galimybių paremti savo mokyklą. Manau, po 20-30 metų ji galės išgyventi iš dovanų", - sako V. Rakutis.
PASTATAS. Šiame pastate įsikurs Klaipėdos jūrų kadetų mokykla.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Kuo skirsis nuo kitų mokyklų?
Tėvų baiminimąsi leisti savo vaikus į Kadetų mokyklą galima suprasti. Nežinia, ką jie norės rinktis gyvenime kiek paūgėję, o ši mokykla galbūt jiems uždarys kitus kelius. Kadetų idėjos propaguotojai tvirtina, kad tėvų nerimas neturi pagrindo, nes ta mokykla nebus šauktinė kariuomenė. Ją baigusieji turės lygiai tokias pačias teises kaip ir tie, kurie mokysis gimnazijoje. Joje bus dėstomi visi privalomieji dalykai, o užsienio kalba netgi bus sustiprinta, nes jūrinis mentalitetas reikalauja labai gerai mokėti anglų kalbą.
Be abejo, bus sustiprintas ir fizinis lavinimas. Pasak A. Piepaliaus, miesto valdžia pažadėjo, kad kadetai galės kiekvieną savaitę lankyti baseiną. Rytas Jūrų kadetų mokykloje prasidės rikiuote, vėliavos pakėlimu, o moksleiviai ir dėstytojai dėvės uniformas. Priešingai nei paprastose mokyklose vaikai bus užimti po pamokų. Tam penktokams bus skiriamos dvi valandos. Jie susipažins su skautizmo pradmenimis, jūriniais, kariniais dalykais (tik rikiuote, niekas ginklų vaikams neduos), jie bus mokomi kovos menų. Visa popamokinė veikla kasmet bus tobulinama.
Uniformų vaikams reikės mažiausiai trijų, o jos brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, žygiuose jiems bus reikalinga lauko uniforma, kurios vienas komplektas kainuoja per 500 eurų. Suprantama, tokios uniformos nepajėgs nupirkti nei tėvai, nei Savivaldybė. Todėl iš pradžių bus pasitenkinta baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Ateityje šioje srityje tikimasi Krašto apsaugos ministerijos pagalbos.
Kadetų mokykla turės savo statutą, vidaus tvarką. Kol kas joje mokysis tik klaipėdiečiai, nes bendrabučio nėra.
"Mes siekiame, kad Kadetų mokykla veiktų kaip klasteris su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir ateityje taptų gimnazija arba licėjumi. Joje moksleiviai bus rengiami stoti į Jūreivystės mokyklą, Karo akademiją, Klaipėdos universitetą ar kitas aukštąsias mokymo įstaigas. Tai galėtų būti viso Lietuvos jaunimo metodologinis centras. Jis galėtų būti naudingas ir šauliams, ir skautams", - sakė A. Piepalius.
V. Rakutis mano, kad nuo kadetų priklausys, ar Lietuva taps viena garsiausių jūrinių valstybių ar taip ir liks pakrančių valstybe.
"Dabar tik pati pradžia. Mes dar turime išvystyti ir gimnazijos dalį, kad čia pradėjęs mokytis penktokas galėtų baigti visas 12 klasių. Gimnazistams bus sudaromos atskiros klasės. Šioje srityje mūsų viltis - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri remia tokią idėją, žada leisti naudotis savo laboratorijų baze, netgi duoti bendrabutį. Jūroje reikalingi ne tik vadai, bet ir techninių specialybių žmonės. Techninio mąstymo žmonių trūksta visoje Lietuvoje, o jūroje jų ypač reikia. Žinoma, tie, kurie rinksis šitą kelią, gal kiek rizikuoja, nes tai nauja. Bet jeigu mums pavyks, tai jie bus pirmieji, išplauksiantys į platesnius vandenis", - mano profesorius.
Vienintelė Lietuvoje
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Nueitas ilgas ir sudėtingas kelias iki Jūrų kadetų mokyklos reinkarnacijos Klaipėdoje. Bandymų buvo ne vienas, bet rezultatų nesulaukta. Tai šiek tiek susilpnino tikėjimą šios idėjos gyvybingumu. Klaipėda ėmėsi lyderystės bandydama įrodyti Vilniuje kelioms ministerijoms, kaip tai yra svarbu, ir kad uostamiestis - būtent ta vieta, kurioje tokia mokykla bus ne tik de jure, bet ir de facto. Ir tai davė rezultatų.
Nenorėčiau mokyklos apibūdinti skambiomis frazėmis, svarbiausia, kad ji atliktų jai deleguotą misiją - taptų Lietuvos jūrinės valstybės jaunųjų kadrų kalve. Visa jos infrastruktūra, bendrabučiai, mokymo bazė, pedagoginis personalas, mokymo programos privalės būti aukščiausio lygio, nes tokia mokykla Lietuvoje bus vienintelė. Jai teks lygiuotis į panašaus profilio mokyklas užsienyje, todėl keliami dideli reikalavimai ir ji turės būti išskirtinė.
Tai, kad kol kas vaikai registruojami vangiai, neturėtų stebinti, nes naujai idėjai reikalingas tam tikras pakilimo ir įsibėgėjimo laikas. Nėra taip, kad Lietuvoje kinbždėte knibždėtų jaunuolių, norinčių tapti jūrų kadetais. To dalyko nereikėtų dramatizuoti, tai tik tam tikri pradinio etapo nesklandumai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą