Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę siūlydama žvejų laivus įtraukti į šalies gynybos sistemą. Teigiama, kad Baltijos jūroje žūklaujantys žvejybiniai laivai esant reikalui galėtų atlikti minavimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas, vykdyti žvalgybą, jūrų desanto transportavimą ir išlaipinimą, jūrinį patruliavimą. Esą tokiuose laivuose netgi galima įrengti pabūklų įtvirtinimo vietas.
Mato skirtingai
Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis teigė, jog jo vadovaujama asociacija taip pat prisidėjo prie minėto siūlymo.
"Tai nereiškia, kad mes norime kariauti, nereikia visko taip primityvinti. Mes tik norime, kad krašto apsaugos struktūros išanalizuotų galimybę esant būtinybei panaudoti gynybai ir žvejybos laivus", - sakė A. Maželis.
Tuo metu Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos vadovas Algirdas Aušra mano, kad tokie pareiškimai yra, švelniai tariant, ne vietoje ir ne laiku, o juo labiau nėra verti publikacijų ir reportažų.
"Tai - ne vaikų žaidimas. Blogiausia, kad yra reaguojančių į tokius pareiškimus, o žurnalistai dar ir išpučia. Nežinau, kurie kvailesni šioje situacijoje, ar tie, kurie kalba, ar tie kurie klauso. Manau, valstybėje yra protingesnių žmonių, suprantančių tokius dalykus ir jų neeskaluojančių. Juk turime profesionalų, kurie priima sprendimus ir imasi veiksmų.
Pirma, neįsivaizduoju, kaip tai galima padaryti. Antra, kokia bus tokių kalbų kaina? Žiūrėk, ims ir pareikš kas nors - jie jau ruošiasi kariauti su mumis jūroje. Pažiūrėkite, kas vyksta Ukrainoje - iš bet ko bet kas išpučiama. Kam reikia tokio burbulo, esą Lietuva pradėjo ruoštis karui jūroje? Gal yra kas nors, kas tai koordinuoja, gal kažkas tai užsakė, gal tai provokacija, gal kas nors susirgo? Be to, reikia suprasti vieną paprastą dalyką - laikai labai pasikeitė ir kulkosvaidžiais jau niekas nebekariauja. Jeigu būtų tokia problema, kovos priemonės būtų visai kitos" - sako A. Aušra.
Kvotos aktualiau
Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos "Baltijos vienybė", kuriai priklauso dvi Lietuvoje registruotos Estijos įmonės, pirmininkas Pranas Norvilas prisipažino tokiu klausimu su savo žvejais nekalbėjęs.
"Turėčiau jų paklausti, ar jų laivai yra pritaikyti kariniams tikslams, ar jie apskritai sutiktų dalyvauti. Nors manau, kad reikalui esant tiek lietuviai, tiek estai neatsisakytų stoti į gynybą, jeigu tik jų laivai galėtų duoti kokios nors naudos. Nežinau, ką būtų galima iš jų šiandien išspausti ir ar realu juose sumontuoti kokią nors ginkluotę. Galbūt jie tiktų kontrolei, logistikos tikslams, galbūt žvalgybai, jeigu nebus nuskandinti anksčiau. Sovietmečiu, kiek žinau, žvejybos laivai priklausė karinei apskaitai", - kalbėjo P. Norvilas.
Jis žadėjo šį klausimą aptarti asociacijos narių susirinkimo metu, kad žmonės žinotų, kas vyksta.
"Jeigu tai patvirtintų, manau, kiltų problemų ir laivus nurašant, ir norint pertvarkyti ar rekonstruoti - juk viską reikėtų tada derinti su karinėmis struktūromis. Tačiau šiuo metu mums kur kas aktualiau yra žvejybos kvotos", - prisipažino P. Norvilas.
"Nesolidu ir nekvalifikuota"
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojui Vaclovui Petkui minėtas pareiškimas atrodo esąs nerimtas.
"Nenoriu nieko kritikuoti, gal aš visa tai neteisingai suprantu, gal tai ir gera iniciatyva, bet man atrodo, čia šiek tiek perlenkta lazda. Kiekvienas laivas turi savo paskirtį. Žvejai žvejoja, kariškiai kariauja. Kokiems nors civiliniams reikalams, pavyzdžiui, gelbėjimo darbams, gal ir gali būti naudojami žvejų laivai. Bet kad civiliniai laivai galėtų kariauti, abejoju. Taip, pirmų žvejybos laivų konstrukcija buvo tokia, kad buvo galima sumontuoti juose tikrą ginkluotę, bet kaip ją pritaikyti dabartiniams mūsų lėtaeigiams laiveliams, nežinau.
Panašu, kad mes patys kažką provokuojame. Mūsų kariuomenė juk turi sąrašus technikos, žino, kokia transporto priemonė kam tinka, turi ir žmonių sąrašus, kurie gali būti pašaukti. Įsivaizduoju, kad Lietuvoje yra kas tuo dalyku užsiima. Todėl tokį pareiškimą laikau nesolidžiu ir nekvalifikuotu. Ar reikia vaidinti patriotus? Jeigu tektų Tėvynę ginti, visi eitume, kas tik galėtume. Aš irgi esu atsargos karininkas, patranką nuo traktoriaus atskiriu. Jeigu kiltų valstybei grėsmė, manau, nereikėtų agitacijos. Bet dabar be niekur nieko lygioje vietoje kreiptis į Prezidentūrą ir taip pareikšti... Nežinau, gal tai noras tiesiog pasirodyti", - svarstė V. Petkus.
Kariškius paliko už borto
Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) N9 štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius teigė, jog žvejų atstovai šiuo klausimu nieko su KJP nederino, iš karto kreipėsi į Prezidentūrą.
"Tai tik jų idėja. Būtų galima susitikti su žvejais ir ją apšnekėti - sužinoti, kokie tos idėjos motyvai, ko jie tuo siekia, ar tikrai nori prisidėti prie valstybės gynimo, ar tai yra tik kažkokie užslėpti tikslai. Kita vertus, reikėtų įvertinti ir jų laivų pajėgumą, būklę, dar vėliau kiltų atrankos, mokymų klausimai ir taip toliau. Tačiau kol kas yra tik jų pareikšta idėja, neturinti jokio svorio, dėl jos niekas rimtai nebuvo net diskutavęs. Mums tai nauja ir svarstome, ką daryti", - sakė A. Brencius.
Jo teigimu, Lietuvos valstybė turi ir gynybos planą, ir mobilizacijos planus. Paskelbus mobilizaciją, pasak kapitono leitenanto, Klaipėdos uoste esanti technika galėtų būti panaudota ir kariniams tikslams.
"Tačiau šiuo atveju, kiek supratau, turima omenyje visai kas kita. Spręsdamas iš žvejų rašte prezidentei išdėstytų minčių, manau, kad norima kurti kažkokią naują gynybinę organizaciją, kuri būtų krašto apsaugos sistemos dalis. Kol kas KJP daugiau žinių, nei parašyta tame rašte, neturi", - tikino A. Brencius.
Visgi artimiausiu metu kariškiai žada parašyti atsakymą pasiūlymą pateikusiai asociacijai. Kol kas jo turinio KJP atstovas nenorėjo komentuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą