Buriavimas
Šiemet rugsėjį Taline vykusioje tarptautinėje regatoje niekas nenorėjo tikėti, kad Klaipėdoje esančios buriavimo mokyklos "Suominis" auklėtiniai buriuoti mokėsi tik beveik metus.
Šiemet mokymosi buriuoti sezonas jau baigiasi, o kitąmet, kai tik ateis pavasaris, ištirps ledai, "Suominis" vėl kels bures į Nidą, nes Klaipėdoje neturi kur treniruotis. Šiuo metu mokyklą jau lanko apie 60 vaikų. Beje, iki pat pavasario dar bus renkama 7-9 metų vaikų grupė.
Pernai liepos pradžioje įkurta buriavimo mokykla "Suominis" tik šiemet iš esmės buriavo visą sezoną, kuris trunka 6-7 mėnesius priklausomai nuo oro sąlygų. Visai vasarai Klaipėdos jaunuosius buriuotojus priglaudė Nida. Už tai reikėtų padėkoti merui Vigantui Giedraičiui, sporto mokyklos vadovybei, treneriui Valerijui Mamontovui.
Prizinės vietos Taline
Šiemet rugsėjo 20-23 d. Taline vyko tarptautinė regata "Tallinn Week", kurioje dalyvavo 7 klasių jachtos iš Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos. "Optimist" klasės jachtų buvo net 70. Tarp regatos dalyvių, plaukusių "optimistais", buvo 11 suominukų: 5 berniukai ir 6 mergaitės.
Tarp berniukų absoliučioje įskaitoje suominukai 12 metų Simono Dacho mokyklos moksleivis Dominykas Kneižys užėmė trečią, o 14 metų Smeltės pagrindinės mokyklos moksleivis Mantas Pekūnas - ketvirtą vietą. Abu - jaunojo trenerio Sigito Gurausko auklėtiniai.
Tarp mergaičių Simono Dacho mokyklos moksleivė Julija Maldutytė absoliučioje įskaitoje užėmė trečią vietą, o tarp mergaičių iki 12 metų - antrą; trečią- Vydūno vidurinės mokyklos mokinė Nida Malinauskaitė. Mokyklos direktoriaus ir trenerio Algio Patašiaus teigimu, pagirtinai buriavo ir kitos mokyklos mergaitės: Vydūno vidurinės mokyklos moksleivė Agnė Lučkaitė, Simono Dacho moksleivės dvynukės Emilija ir Marija Giedrytės,mokyklos-darželio "Šaltinėlis" moksleivė devynmetė Kotryna Kneižytė. Trumpai tariant, visos jos pateko į dešimtuką. Visas jas treniruoja Ilgaudas Šeputa.
Beje, Taline pirmą kartą suominukai buriavo jūroje ir išbandė 10-15 m/s greičio vėją. Nors Suomių įlanka neprilygsta išplaukimui pro Klaipėdos uosto vartus, vis tiek galima pajuokauti, kad net rimti buriuotojai, dalyvavę S. Marcinkevičiaus taurės regatoje, dėl panašaus vėjo greičio varžybas nukėlė...
Kaunas "išsigando"
Spalio 4-7 dienomis Kauno mariose vyko tarptautinė regata "Rudens vėjas - 2007", kurioje dalyvavo buriuotojai iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ispanijos. Tarp jų - net pasaulio čempionė jachtų "Lazer Radial" klasėje Olga Drozdovskaja.
Šioje regatoje dalyvavo rekordinis "optimistų" skaičius Lietuvoje - net 87. Iki paskutinės dienos "optimistų" grupėje pirmavęs Mantas Pekūnas vis dėlto liko antras, laimėjo kaunietis Martis Pajarskas, kuriam, kaip sakoma, savos sienos padėjo. Mergaičių grupėje, kurių dalyvavo 27, Julija Maldutytė iškovojo 3 vietą, nusileisdama tik dviem baltarusėms, o Agnė Lučkaitė liko ketvirta.
Pasak A. Patašiaus, matydami klaipėdiečių rezultatus, jau ir kauniečiai sunerimo. Jie buvo užsnūdę ant laurų, nes Kaunas vis dar laikomas buriavimo sostine, ir su kauniečiais konkuruoti praktiškai nebuvo kam. Tad galima drąsiai teigti, jog buriavimo mokyklos Klaipėdoje įkūrimas prisidės prie bendro buriavimo lygio kilimo šalyje. Beje, Mantas Pekūnas, laimėjęs atranką (jis su M.Pajarsku dalinasi 1-2 vietas reitingų lentelėje) į kitų metų Europos čempionatą, turi galimybę paburiuoti Gardos vandenyse(Italija).
Žiemą - baseinas
Žiemos laikotarpiu vaikų mokymas nenutrūksta, tačiau dėmesys jau skiriamas ne konkrečiai buriavimui, o bendram fiziniam pasiruošimui ir teorijai. Baseinas, žaidimų salė, kurioje vaikai atlieka specialius pratimus, yra nuomojami.
Per teorinius užsiėmimus vaikai sužino, kodėl jachta plaukia prieš vėją, mokosi varžybų taisyklių, varžybų taktikos gudrybių ir daugelio kitų dalykų. Be abejo, pagrindinius jachtos detalių pavadinimus ir kitą buriuotojišką terminologiją jie išmoksta pirmiausia, kad treneris ant vandens su jais galėtų susikalbėti; mokosi pasiruošti jachtą treniruotėms, rišti jūreiviškus mazgus, kuriuos paskui demonstruoja mamoms, džiaustančioms skalbinius.
Pasak A. Patašiaus, ateina ir mamų išlepinti vaikai, tad jiems sunkiau priprasti prie buriuotojiškos tvarkos, laikytis tam tikrų taisyklių. Vaikai ruošiami ne profesionaliam buriavimui - per buriavimą jiems ugdomos savybės, svarbios visam gyvenimui: mokomi būti savarankiškais, atsakomybės už savo poelgius, patys priimti svarbius sprendimus, laikytis tam tikrų taisyklių. Džiugu, kad vaikai nenusivilia atėję buriuoti. Daug laiko atimantys užsiėmimai atitraukia juos nuo gatvės, jie pamažu pažįsta kitą, pilną romantikos, pasaulį. Negali atsistebėti, kiek daug jie gali pasakoti apie savo įspūdžius po kiekvieno plaukimo, ypač per stiprų vėją.
Nėra kur treniruotis
"Suominio" mokyklos direktorius Algis Patašius sako, jog pagrindinė mokyklos problema -savos bazės neturėjimas. Ją tenka nuomotis ne tik Klaipėdos jachtklube, bet ir Nidoje, nes uostamiestyje nėra kur treniruotis. Dėl intensyvaus laivų judėjimo jachtoms uosto akvatorija plaukioti uždrausta, nebent pačiu pakraštėliu. Todėl vasarą dviem autobusais vaikai vežami treniruotis į Nidą. Tai, žinoma, brangus malonumas - vien tik kurui per dieną tenka išleisti po maždaug 100 Lt.
Buriavimo mokyklai bazę žadama įrengti už Kiaulės nugaros Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuojamoje statyti naujoje valčių prieplaukoje. Pasak A. Patašiaus, kai mokykla kūrėsi, manyta, kad bazė bus jau 2009-aisiais, o dabar jau kalbama apie gerokai vėlesnį laiką.
Vaikai "išaugo" laivus
Paklaustas, ar Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tesi pažadą remti buriavimo mokyklą, A. Patašius atsakė: "Taip, mes be jo nebūtume išgyvenę. Jis pats ateina stebėti Klaipėdoje vykstančių regatų, domisi mokyklos reikalais. Savivaldybė skyrė mums apie 300 tūkst. Lt."
Tačiau Savivaldybės lėšų pakanka tik 4 treneriams išlaikyti, susimokėti nuomos mokesčius, dalyvauti treniruočių stovyklose ir kalendorinėse varžybose, dar šiam bei tam, o brangus inventorius perkamas rėmėjų lėšomis. Iš jūrinių organizacijų labiausiai suominukus remia "Limarko" grupė, jos vadovas ne kartą lankėsi Nidoje, stebėjo treniruočių procesą. Mokyklos vadovybė tikisi, kad galbūt sukrus ir kiti jūros verslo atstovai - juk meilė jūrai neapleis suominukų, jie grįš kada nors pas savo rėmėjus.
Mokykla jau turi 30 mokomųjų "optimistų", kurių vienas kainuoja 5 tūkst. Lt, ir 16 lenktyninių "optimistų", pirktų po 15 tūkst. Lt, 4 katerius, 2 mikroautobusus. Visas šis inventorius įsigytas už rėmėjų lėšas. Tačiau, pasak A. Patašiaus, keli vaikai jau "išaugo" šiuos laivelius, jiems kitais metais reikės didesnių - "Lazer 4,7" klasės laivų, kurių vienas kainuoja apie 25 tūkst. Lt.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą