Kad Lietuvos jūrininkai neprarastų darbo ES laivuose

Aliarmas

Lietuvos ministerijos prašoma kreiptis dar į 5 šalių ministerijas

Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitos jūrinės organizacijos prašo Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreiptis į Olandijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos socialines ministerijas dėl Lietuvos jūrininkų įdarbinimo šių šalių laivuose.

Iškilo problema, jog apie 6 tūkstančiai Lietuvos piliečių, šiuo metu dirbančių laivuose, plaukiojančiuose su Europos Sąjungos (ES) šalių vėliavomis, gali netekti darbo. Mat ES laivų savininkai nuo šių metų gegužės 1 d., kai Lietuva taps ES nare, privalės už jos jūrininkus mokėti socialinį draudimą savo šalyje, tad mūsų jūrininkai pabrangs. Jau dabar kai kurių laivų savininkai nebenori samdyti Lietuvos jūrininkų.

Jeigu nieko nebūtų daroma, Lietuvai iškiltų didelė socialinė problema. Darbo netekusius žmones reikėtų bandyti įdarbinti Lietuvoje, perkvalifikuoti.

Dėl darbo Norvegijos laivuose

Beje, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau kreipėsi į Norvegijos socialinių reikalų ministeriją ir jau gavo pranešimą, jog Norvegijos ministerija sutinka derėtis su Lietuvos ministerija dėl Lietuvos jūrininkų darbo Norvegijos tarptautinio registro laivuose ir pasirašyti dvišalę sutartį. Tokiu atveju jie būtų draudžiami Lietuvoje, tad norvegams nebereikėtų jų drausti savo šalyje arba bent jau būtų numatytas kur kas mažesnis draudimo mokesčio procentas.

Lietuvos ir Norvegijos ministerijų atstovų susitikimo data ir vieta dar neskelbiama. Taigi, pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos, reikalai dėl Lietuvos jūrininkų darbo Norvegijos tarptautinio registro laivuose jau sparčiai juda į priekį.

Tariamasi su ministerijos atstovais

Kovo 2 d. su Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriumi Rimantu Kaireliu, ministerijos sekretore Audrone Morkūniene, atsakingais ministerijos skyrių darbuotojais susitiko LJS pirmininkas P. Bekėža, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys, viceprezidentas Dmitrijus Vitinovičius, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka.

Šio susitikimo metu dar kartą aptarta Lietuvos jūrininkų problema Lietuvai tapus ES nare. Europos Bendrijos reglamentas Nr.1408/71 numato lygias teises visiems ES gyventojams. Reikalauja, jog jūrininkai būtų draudžiami socialiniu draudimu toje šalyje, kurioje jie dirba, arba privalomuoju socialiniu draudimu toje šalyje, kurioje gyvena.

Pagal Lietuvos įstatymus jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, draudžiasi savanoriškai. Jiems privalomas draudimas nenumatytas, juos turintis drausti užsienio šalies laivo savininkas patirtų daugiau išlaidų.

Dėl darbo kitų šalių laivuose

Problema iškilo ne tik dėl Lietuvos jūrininkų darbo Norvegijoje, kurios laivuose dirba apie 3 tūkst. Lietuvos jūrininkų, bet ir dėl jų darbo Olandijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos laivuose. Manoma, jog iš viso, ES šalių laivuose dirba apie 5-6 tūkstančius Lietuvos piliečių, skaičiuojant ir jūrininkus, ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojus, kurie pagal tarptautines konvencijas nėra laikomi jūrininkais, nors dirba laivuose.

Dabar Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi kreiptis į minėtų šalių atitinkamas ministerijas prašydama pasirašyti sutartis dėl Lietuvos jūrininkų darbo jų šalyse. Tam, kad ji galėtų tai padaryti, ji turi turėti rašytinį prašymą.

Toks kreipimasis į Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją vakar buvo redaguojamas Lietuvos jūrininkų sąjungoje ir išsiųstas.

Dėl privalomo draudimo

Nepaisant to, jeigu tokie susitarimai ir būtų pasirašyti su minėtomis šalimis, būtina padaryti pataisą Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kuri numatytų privalomą draudimą Lietuvos jūrininkams, dirbantiems užsienio laivuose. Beje, privalomo draudimo reikalauja ir ES reglamentas.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažadėjo per dvi tris savaites atlikti apskaičiavimus, koks turėtų būti numatytas privalomojo socialinio draudimo procentas nuo jūrininkų atlyginimų.

Kai tokie preliminarūs skaičiavimai bus atlikti, tada ministerijos atstovai susitiks su jūrinių organizacijų atstovais ir aptars projektą. P. Bekėžos teigimu, turės būti atliktas didelis darbas, kadangi šioje srityje iškyla daugybė niuansų. Visų pirma, pasak jo, turi būti atsižvelgta į tai, kiek jūrininkai būtų pajėgūs mokėti. Reikia, kad jie draustųsi ne tik bazinei pensijai, bet ir draustų sveikatą ir t. t.

Dalia BIKAUSKAITĖ