Kaip paparacai medžiojo ministrus

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.

Kaip paparacai medžiojo ministrus

Kai Klaipėdos uoste lankėsi Lietuvos ir Rusijos transportų ministrai, laikraštininkams - fotoreporteriams buvo riesta. Svečių delegacijos nariai į Laivų eismo tarnybos bokštą, esantį 33 metrų aukštyje, kėlėsi liftu, o paparacai ristele pirmyn, ristele atgal.

Negana to, ministrai vikriai sušoko į vilkiką "Stumbras", o paparacai, spėję nufotografuoti tik jų nugaras, pakrantėmis bėgo per lietų.

Pasklido žinia, kad Rusijos transporto ministras išsilaipins Tarptautinėj jūrų perkėloje ir žiūrės, kaip iškraunamas keltas. Paparacai sustabdę pakeleivingą mašiną lekia ten - kad tik nepavėluotų, kai bus lipama iš laivo. Mato, "Stumbras" parplaukia išdidžiai. Gerai, gali atsikvėpti minutėlę. Tačiau laivas pasipikiravo pietiniame uosto gale ir pasuko KLASCO link. Paparacai keikdami visą pasaulį ir Lietuvos valdžią dumia atgal į KLASCO, iš kur išplaukė "Stumbras". Pagaliau pavyksta. Užtat koks būna jų nusivylimas, jeigu nuotrauka nebetelpa į numerį.

Baudžiamoji byla - muilo burbulas

"Penktojo triumo" agentas nugirdo, kad Klaipėdos teisėsaugininkų padangėje pastarosiomis dienomis pasirodė mandagūs danai. Ir ne bet kokie, o iš pačios "DFDS" kompanijos, nusipirkusios dalį "Lietuvos jūrų laivininkystės".

Nors visiškai neįtikėtina, tačiau mūsų agentas sako, jog Vilniuje nuspręsta kelti baudžiamąją bylą todėl, kad danams, įkūrusiems AB "LISCO Baltic Service" (LBS), atiteko riebesnis "Laivininkystės" gabalas, geresni laivai ir t. t., nei AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL). Dieve, ką čia besiaiškinti dabar, kai jau kelerius metus LBS ir LJL dirba kaip atskiros kompanijos, kai visi galai sumerkti į vandenį. Bus toks pat šnipštas kaip su garsiąja likviduotąja Lietuvos žvejybos laivyno įmone "Jūra". Kai jos turtas jau buvo išsidalintas, laivai išparceliuoti, reikalingi dokumentai užkasti po obelimis, 1996 metais Lietuvos generalinio prokuroro įsakymu buvo pradėtas tyrimas. Jis garsiai nuskambėjo spaudoje, o rezultatų iki šiol jokių. Už grotų nepasodintas nė vienas.

Galima tik spėlioti, kokie Vilniaus vėjai įsisuko į Lietuvos laivyno likučius. Tikriausiai bus danai kalti, kad pirko, lietuviai niekada nebūna kalti, kad parduoda.

R. Sakas - ne išdavikas

Ko tik gyvenime nebūna. Ima kartais laikraščiai ir parašo, kad naujajam Jūrininkų centrui vadovausiantis Remigijus Sakas yra ne Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, o Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos narys. Gal ir nebūtų buvę taip baisu, jeigu abi šios visuomeninės organizacijos nekonfrontuotų tarpusavyje.

Sunku tą dieną buvo ponui Remigijui žiūrėti savo partiečiams iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos į akis. Tapo kaltas be kaltės, nors nė slapčia nesvajojo pabėgti iš asociacijos į konfederaciją. O pastaroji tik rankom trina ir skaičiuoja naujo nario mokesčius už visus praėjusius metus.

Laimei, laikraštis paneigė šiurpią klaidą ir tuo išgelbėjo Jūrininkų centro vadovą iš keblios padėties. Teguodžia jį mintis - kad reporteris, padaręs klaidą, baisiai susigėdo ir atsisakė honoraro už tą straipsnį.

KARDŽUVĖ