Liepos 16 d. grupė Lietuvos žurnalistų vyksta į Kaliningradą išbandyti tenykščių vandens kelių. Ši iškyla - prieš porą savaičių Kaliningrade vykusio seminaro apie Lietuvos ir Kaliningrado srities vandens turizmo plėtrą tąsa.
Plaukti įmanoma
Mintis suorganizuoti žiniasklaidininkų išvyką Kaliningrado upėmis kilo Lietuvos generaliniam konsului Kaliningrado srityje Vytautui Žaliui. Pats būdamas aistringas vandens sporto mėgėjas, diplomatas tikino, kad atverti romantišką vandens kelią nuo Nidos iki Rybačio (buvusi Rasytė) jachtoms, baidarėms ir kitiems pramoginiams laivams tebėra neįgyvendintas vienas svarbiausių jo tikslų Kaliningrade.
"Didelių kliūčių kelionėms vandeniu lyg ir nėra. Aš pats praeitais metais su grupe dailininkų plaukiojau kateriu Priegliaus upe ir buvau apstulbęs nuo fantastiškų laukinės Kaliningrado gamtos bei nunykusios civilizacijos vaizdų. Tai gali tapti ypatingu traukos objektu turistams iš užsienio. Vandens turizmo sferoje Kaliningradas turi didžiules galimybes, perspektyvą ne menkesnę nei Kuršių nerija", - optimistiškai prieš seminarą kalbėjo V. Žalys.
Ekonominės plėtros kelias
Valstybines, teisines, biurokratines, finansines kliūtis, trukdančias atgaivinti prieš karą puikiai žmonėms tarnavusius vandens kelius birželio 27 d. vykusiame seminare aptarė Lietuvos ir Kaliningrado vandens turizmo specialistai, valdininkai, muitininkai, pasieniečiai, žurnalistai. Seminaras vyko Priegliaus upe plaukiojančiame kateryje "Baltma". Jį inicijavo vidaus vandens kelių plėtrą Lietuvoje koordinuojančio centro direktorius Kęstutis Oginskas ir Kaliningrado merijos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus darbuotojas V. N. Andrejevas.
Pasak K. Oginsko, šis seminaras - tai pirmasis rimtas lietuvių ir kaliningradiečių bandymas rasti būdų vandens turizmo plėtrą išjudinti iš mirties taško.
"Kartu su Klaipėdos apskrities viršininko administracija šiuo metu rengiame tarptautinių vidaus vandens kelių, jungiančių Lietuvos vandenis su Europos upėmis ir kanalais, studiją. Norėtume sugrąžinti Lietuvos vidaus vandenų kelius į Europos vidaus vandens kelių sistemą. Savo ruožtu mūsų studija yra "SuPortNet" projekto, kuriančio nedidelių uostelių tinklą bei bendrą, visą Baltijos jūros baseiną apimančią, informacijos bazę, dalis. Vienas iš mūsų projekto tikslų - skatinti bendradarbiavimą abipus sienų, šį kartą su Kaliningrado sritimi ir šiaurinėmis Lenkijos sritimis. Akivaizdu, kad interesai sutampa - vandens turizmas pasienio regionams Lenkijoje, Lietuvoje ir Kaliningrado srityje yra bene vienintelis ekonominės plėtros kelias", - sakė K. Oginskas.
Nuo Vokietijos iki Juodosios jūros
Apie pelningo vandens turizmo verslo perspektyvas svajoja ir kaliningradiečiai. Atlikę vandens turizmo plėtros Kaliningrado srityje analizę jie pabrėžia, kad fizinės geografinės sąlygos suteikia galimybę keliauti vandens keliais nuo Vokietijos iki Juodosios jūros per Vyslos įlanką (Lenkija) ir Kuršių marias (Lietuva), sujungti į bendrą baseiną Priegliaus, Deimenos upes ir Mozūrijos ežerus. Patraukli keliautojams būtų ir Kaliningrado srities vidaus upių ir ežerų sistema, kanalais, smulkiomis upėmis ir apsauginėmis dambomis išvagota Nemuno delta, unikalus Vištyčio ežeras. Kaimynai tikisi, kad vandens turizmo plėtra Kaliningrado srityje privilios daugiau keliautojų iš Rusijos ir Europos, pagilins bendradarbiavimo ryšius su Baltijos regiono valstybėmis, pirmiausia su daug laivų turinčiomis Lietuva ir Lenkija, padės pritaikyti ypač saugomas teritorijas ekoturizmui, suteiks galimybę organizuoti įvairius vandens sporto bei kultūros renginius. Išnagrinėję suomių patirtį, seminaro dalyviai netgi paskaičiavo, kad 15-20 laivų, naudojamų turistiniais tikslais, per 8-10 parų atneštų apie 1800-2400 JAV dolerių pelno.
Investicijų problema
Lietuvos Seimo narys, vandens kelių žinovas Domininkas Velička tiksliausiai ir vaizdžiausiai apibūdino realią vandens turizmo situaciją Kaliningrado srityje: "Į jūsų vandens kelius kol kas patenka tik dvi kategorijos žmonių - avantiūristai ir profesionalai."
Kaliningrado srities Turizmo komiteto pirmininkė V. V. Zimogliadova savo pasisakymą pradėjo nuo to, jog labai sunku surasti norinčiuosius investuoti į vandens turizmą, nes Kaliningrade praktiškai nėra tuo suinteresuotų laivų savininkų.
"Yra parengta Kaliningrado srities turizmo plėtros programa iki 2010 m., bet niekas nesiūlo konkrečių projektų. Todėl kraštas nesugeba panaudoti praeitais metais skirto valstybės biudžeto lėšų", - apgailestavo respondentė.
Neringos miesto tarybos narys, turizmo komiteto pirmininkas ir UAB "Neringos komunalininkas" direktorius Arūnas Burkšas replikavo, kad vandens turizmui pradėti nereikia didelių investicijų. "Tereikia minimaliai sutvarkyti upės krantines gražiose vietose, kad laiveliai galėtų prisišvartuoti, o jų keleiviai bent trumpam sustoti. Infrastruktūros sukūrimas, reikalaujantis didesnių lėšų, antras etapas. Toks yra Neringos jachtų prieplaukos pavyzdys", - sakė A. Burkšas. Po šios pastabos, seminaro dalyviai jau nekalbėjo apie finansinius sunkumus, tik pasiūlė neringiškiams atvykti į Kaliningradą ir išspręsti kaimynų problemas.
1956-ųjų draudimas
Karščiausia diskusija seminaro metu užvirė prabilus apie komplikuotas sienos kirtimo procedūras, vizas. Paaiškėjo, kad Rybačyje jau dvejus metus formaliai egzistuoja sienos kirtimo postas, tik jis realiai negali atlikti savo funkcijų - nėra infrastruktūros.
Kita problema - Rusijos Federacijos teritorijos vidaus vandenyse, išskyrus keletą sričių, iki šiol galioja 1956 m. priimtas draudimas plaukioti laivams su svetimomis vėliavomis. Tai reiškia, kad joks užsienietis negali įplaukti į Kaliningrado sritį su laivu, ant kurio plėvesuoja ne Rusijos Federacijos vėliava.
Juokingiausia, kad toje atkarpoje, kur Nemunas žymi sieną tarp mūsų šalies ir kaimynų, galima plaukioti su savo vėliava iki upės vidurio. Abiejų šalių seminaro dalyviai pripažino, kad tokia teisinė nuostata absurdiška ir mena gūdžius laikus, kai turistai į Rusiją galėjo atvykti tik didelėmis organizuotomis (ir akylai stebimomis) grupėmis.
Kaliningrado srities turizmo komiteto pirmininkė V. V. Zimogliadova pripažino, kad reikėtų kreiptis į Rusijos Vyriausybę su prašymu atsižvelgti į unikalią Kaliningrado srities padėtį ir padaryti išimtį, leidžiančią laivams su užsienio vėliava įplaukti į srities vidaus vandenis. Tuo labiau, kad yra precedentų - analogišką išimtį gavo Karelija. Dar seminaro metu Kaliningrado srities atstovai nusprendė paruošti tokį prašymą artimiausiu metu. Panašu, kad visų pirma Kaliningrado valdžia ir Maskva lemia, kiek izoliuota nori ir gali būti Kaliningrado sritis.
Beje, mūsų kelionė į Kaliningradą buvo tikrai istorinė - ten vykome be vizų paskutinį kartą ir taip jau atsitiko, kad mūsų kelionė sutapo su prezidento V. Putino vizitu į šią sritį. Taigi dėmesio Kaliningrado sričiai ir jos ateičiai netrūksta. Yra aiškūs ir reikalingi sprendimai. Visų pirma - pasienio praleidimo punktai Nidoje ir Rybačyje, kurie atgaivintų laivybą Kuršių mariose, reikėtų atsisakyti pasenusių nuostatų, kurios draudžia laivybą srities vidaus vandenimis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą