Šventės jūroje
Kiekvieno jūreivio svajonė - per didžiąsias šventes būti krante su artimaisiais. Tačiau svajonės svajonėmis, o gyvenimas toks, kad esi ten, kur jis paliepia būti. Ir tolimojo plaukiojimo kapitonai - ne išimtis. Didžioji dalis švenčių jų gyvenime, deja, buvo ne Klaipėdoje ir ne su šeimomis, draugais ir artimaisiais.
Kalėdų išvakarėse "Vakarų ekspresas" kalbino keletą kapitonų ir teiravosi, kaip jie švęsdavo Kalėdas, kai jos ne tik kad nebuvo valstybinė šventė, bet priešingai - draudžiama net jų užuomina.
Daug romo ir narkotikų
Kapitonas Sigitas Šileris, paklaustas apie Kalėdas laivuose anuomet, pirmiausia pabrėžė, kad jūreiviai nebuvo ir nėra toji publika, kad per šventes kalbėtų poterius. Kalėdos laive nebūdavo didelis įvykis.
Jam labiausiai įsimintinos Kalėdos Hamburge, Montevidėjuje Pietų Amerikoje ir ties Pietų Georgijos sala Antarktidoje. "Ten Kalėdas teko švęsti su pingvinais",- pajuokavo S. Šileris.
Jeigu Kalėdas ar Naujuosius metus tekdavo pasitikti kokiame užsienio uoste, paprastai kas nors iš aptarnaujančių laivą firmų atstovų pasikviesdavo šventiniams pietums ar vakarienei į namus.
Kapitonui ypač atmintin įstrigusios Kalėdos Montevidėjuje. "Tuomet mes apie narkotikus dar nieko nežinojome. Bet, pasivaikščiojus Montevidėjaus gatvėmis, buvo baisoka - apsvaigusių žmonių karnavalas. Netgi "pakvipo" savotišku gangsterizmu. Tą įspūdį sustiprino be saiko maukiamas romas ir rūkomi, šniaukščiami narkotikai. Skubėjome grįžti į laivą." Paklaustas, ar Montevidėjuje matė papuoštų eglių, kapitonas nusijuokė: "Ten vietoje eglių blizgučiais ir spindinčiais žaislais apkarstomos palmės".
Puotauti sutrukdė aisbergas
Kapitonui Algirdui Kulbokui labiausiai yra įsiminusios ne Kalėdos, o Naujųjų metų sutiktuvės. "Dirbau dideliuose laivuose - plaukiojančiosiose bazėse. Tad įgulos didelės. Iš saviškių atsirasdavo ir Senių Šalčių, ir Snieguolių. Sugebėdavome surengti ir koncertus. Vienus Naujus metus, nuleidę inkarą, rengėmės švęsti ramioje užuovėjoje prie Pietų Georgijos salos. Jau staltiesėmis klojome stalus, puošėmės. Bet būsimą balių nutraukė... atskilęs ledo kalnas, užgriuvęs įlanką. Tačiau spėjome pakelti inkarą ir pasprukti nuo aisbergo. Bet Naujuosius metus vis tiek pasitikome, kad ir pavėlavę", - pasakojo kapitonas.
O Kalėdos kapitonui - kranto šventė kartu su giminėmis ir artimaisiais. Nors jų krante nedaug ir būta. Bet tuomet ant Kūčių stalo būtinai turėjo būti kūčiukai, aguonų pienas, troškinti rauginti kopūstai su grybais, silkė.
Sėdėti prie Kūčių ir Kalėdų stalo kapitonui yra tekę ir Kanadoje, lietuvių emigrantų šeimoje, kuri šventėms kapitoną buvo pasikvietusi į svečius.
Credo - būti su įgula
Kapitonas Vaclavas Stankevičius pabrėžė, kad daug Kalėdų ir Naujųjų metų pasitikti jūroje jam teko ir nebūnant kapitonu. O kai jau išsitarnavo iki kapitono, laive katalikiškų Kalėdų neišskirdavo: "Įgula juk internacionalinė. Ne visiems gruodžio 24-25 dienos šventės. Aš - katalikas. Su artimiausiais draugais susiburdavome kajutėje, pasveikindavome vienas kitą. Ir tiek. O štai Naujųjų metų sutikimas jau visuotinė šventė - ir su koncertais, ir su diskotekomis",- prisiminė V. Stankevičius.
"Nuo kapitono priklausydavo, kaip viskas bus organizuota. Plaukiojanti bazė - tai fabrikas, dirbantis visą parą. Su padėjėjais pasistengdavome, kad fabrikas jau nuo aštuntos vakaro iki septintos ryto nedirbtų, ir žmonės galėtų iš tiesų pasidžiaugti švente. Paprastai nutoldavome nuo intensyvios žvejybos rajonų, kur susikaupdavo daug laivų, ir dreifuodavome. Vis tiek visi prie šventės stalo negalėjo susėsti. Vachta yra vachta. Kažkas turėdavo aukotis."
Paklaustas apie kalėdinius ir naujamečius nuotykius laive, V.Stankevičius nusijuokė: "Kapitonui geriausia, kai tų nuotykių nebūna. Kai gerai pažįsti žmones, puikiai žinai, kuris ir nuo nedidelio alkoholio kiekio gali nusilpti. Tokius labai akylai stebėdavo padėjėjai. Ir kai kurias besusiklostančias situacijas pavykdavo suvaldyti".
Kapitonas prisipažino, kad net tuomet, jeigu per šventes tekdavo būti užsienio uostuose ir būdavo kviečiamas švęsti į kieno nors namus, jis mandagiai padėkodavo ir atsisakydavo: "Mano credo buvo - visada likti su įgula. Man su saviškiais būdavo ir jaukiau, ir ramiau. Juk palikęs įgulą jaustum baisų nerimą - ar ten viskas gerai?"
Net ir būdamas namuose Klaipėdoje V.Stankevičius Kalėdas švęsdavo ir Naujuosius pasitikdavo su savo ir jūros bičiulių šeimomis.
Kalėdos kartu su žmona
Kapitonas Igoris Točickis vienuolika metų dirba JAV tanklaivių kompanijoje "Stolt". Kadangi tanklaivio įgula daugianacionalinė, laive nei katalikų, nei stačiatikių Kalėdos nebūdavo švenčiamos (kuo gi blogesni musulmonai?). Tačiau kai pernai Kalėdoms ir Naujiesiems metams į laivą atvyko kapitono žmona Audra, šventinė "darbotvarkė" kiek pakito.
Ponia Audra labai susidomėjo viena laivo patalpa, kurioje buvo kelios plastmasinės eglutės ir daug labai įdomių eglutės žaisliukų. Kadangi laivo įgulos vyrai dirbo išsijuosę, kapitono žmona užsiėmė maloniu darbu - keliose laivo patalpose puošė eglutes.
"Pernai Kalėdos man buvo išskirtinės, nes jas pasitikau Barselonoje su žmona. Kalėdų proga virėjas parodė visus savo sugebėjimus ir išmonę. Tačiau kai laivas yra krante, galioja sausas įstatymas. Tad Kalėdų net raudonu vynu neapšlakstėme. Pernai įprastu laiku nepasitikome ir Naujųjų metų. Juos šventėme sausio trečiąją jau būdami prie Indijos krantų. Vyrai buvo pasipuošę įvairiais karnavaliniais kostiumais, buvo ir Snieguolė. Galiu pasakyti, kad laivuose Naujieji dažnai pasitinkami kur kas išradingiau nei krante",- sakė kapitonas I.Točickis.
Šiemet jis Kalėdas ir Naujuosius metus švęs Klaipėdoje su šeima ir draugais. Beje, Kalėdas jis švęs net du kartus - pirma katalikiškas su visomis tradicijomis, kurias puoselėja žmona Audra. O po Naujųjų metų dar vienerios Kalėdos - stačiatikių. Nors kapitonas nėra praktikuojantis stačiatikis, tačiau kai kurių tradicijų laikosi.
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą