Keičiasi ir konvencijos, ir jūrininkai

Keičiasi ir konvencijos, ir jūrininkai

Kranto darbuotojai neretai pavydi jūrininkams ir dokininkams - jie turi profsąjungas, kurios juos realiai gina. Lietuvos jūrininkų sąjunga šiemet gegužę atšventė savo atkūrimo nepriklausomoje Lietuvoje 25-metį. Kas pasikeitė per tą laikotarpį?

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Andrejus Černovas sako, jog per tą laikotarpį Lietuvos jūrininkai gerokai pasikeitė - praktiškai užaugo nauja karta.

Pasak A. Černovo, dabar Lietuvos jūrininkai dirba pas vokiečius, norvegus, pas tuos, kurių situacija stabili. Vis mažiau jų patenka į nepavydėtinas situacijas, kai laivas su visa įgula pametamas kuriame nors Afrikos uoste. Tiesa, ne taip seniai bankrutavus vienai Vokietijos kompanijai nemažai Lietuvos jūrininkų buvo įkalinti laive ir Gibraltare, ir Kasablankoje. Prieš 20 metų, kai nebuvo interneto, nebuvo galima susižinoti daugiau apie laivą, jo savininką, jūrininkai dažniau patekdavo į bėdą.

"Lygindamas jūrininkų, kurie pas mane ateidavo prieš 10 metų ir dabar, skaičių, manau, situacija pagerėjo. Nors mano kolegos iš Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) sako, kad pasitaiko atvejų, kai vienas inspektorius per dieną gauna 200 pretenzijų.

Taip, jūrininkų ir dokininkų teisės yra ginamos, nes jie turi profsąjungas. Jeigu jūrininkams nemokami atlyginimai, jie turi teisę stabdyti laivą, streikuoti ir boikotuoti krovinio iškrovimo operacijas. Tai tampa laivo savininko problema, o tada išjudinama visa grandinė - įtraukiamas krovinio siuntėjas, krovinio gavėjas, laivo frachtuotojas. Jie visi pradeda spausti laivo savininką. Būna atvejų, kad pats frachtuotojas sumoka jūrininkams.

Prieš 20 metų 1000 dolerių buvo dideli pinigai. Dabar, pasikeitus ekonominei situacijai, mūsų jūrininkai negali dirbti už tiek, nes jie tiesiog neišgyventų. A. Černovo manymu, jūrininkų lyginti su kranto darbuotojais negalima, jie dirba visai kitoje sistemoje. Jų darbą reguliuoja tarptautinės konvencijos.

Kadangi 80 proc. pasaulio krovinių yra gabenami jūromis, laivyba - didžiulis sektorius, uždirbantis didžiulius pinigus, tad jo veikla yra atitinkamai reguliuojama. Kapitalas nenori didelių avarijų. Draudimo klubai suinteresuoti, kad laivai dirbtų saugiai.

Šiandien profsąjungos į ateitį žvelgia optimistiškai. Kai pradės galioti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (MLC 2006), situacija dar labiau pagerės, netgi bus sudaromi garantiniai fondai, kad laivų įgulos nebūtų paliekamos likimo valiai. Ir Lietuvos įstatymuose tai taip pat bus numatyta.

"MLC konvencija turėtų išstumti iš rinkos laivų savininkus, kurie nepaiso saugos reikalavimų, nesąžiningai elgiasi su jūrininkais", - mano A. Černovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder